Nobelio literatūros premija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. „Darbas“ šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus darbai, o ne tik konkretus kūrinys, nors atskiri kūriniai dažnai minimi premijos teikimo metu. Kam paskirti premiją, sprendžia Švedijos Akademija.
Aukščiau paminėta Nobelio citata kelia daug ginčų. Švedų kalba žodis idealisk gali būti verčiamas kaip „idealistinis“ arba „idealus“. Ankstesniaisiais metais Nobelio komitetas laikėsi tiesioginės Nobelio interpretacijos ir apdovanojimų neskyrė tokiems pasaulinio garso rašytojams kaip Levas Tolstojus ar Henrikas Ibsenas, greičiausiai todėl, kad jų darbai neatrodė pakankamai „idealistiniais“.
Vėliau Nobelio žodžiai imti interpretuoti laisviau ir premija skiriama, nors tai tebėra ginčų objektas, už ilgalaikius nuopelnus literatūroje. Kaip ir bet kokios premijos, kuri skiriama pagal subjektyvius vertinimus, atveju Nobelio literatūros premijos skyrimas dažnai kritikuojamas, nes premijos esą negauna žymūs autoriai, o kartais ji esą skiriama menkai žinomiems, pvz., Dario Fo 1997 m.