Pietų siongnu
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pietų siongnu (kin. 南匈奴, pinyin: Nán Xiōngnú) – klajoklių šiongnu atšaka ir jų sukurtas ankstyvasis valstybinis darinys, pripažinęs Kinijos valdžią ir egzistavęs 48-304 m. Jo teritorijos didžioji dalis buvo dabartinėje Kinijos Vidinėje Mongolijoje ir Šansi provincijoje, bet taip pat apėmė dalį Gansu, Ningsia ir Šensi provincijų.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpi faktai
南匈奴 Pietų Siongnu | ||||
Kinijos vasalė | ||||
| ||||
Teritorija (oranžinė) II a. | ||||
Sostinė | Pingjangas (nuo 188 m.) | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Šanju | ||||
48 - 56 (pirmasis) | Hailuoši Džudi | |||
195 - 216 | Hučučiuanis | |||
Era | Senovė | |||
- Įkūrimas | 48 m., 48 | |||
- Įkuriama Han Džao | 304 m. | |||
Uždaryti
IV a. Pietų siongnu dalyvavo sunaikinant Dzin dinastijos Kinijos imperiją, ir yra laikomi vienais iš "penkių barbarų", viešpatavusiais Šiaurės Kinijoje iki VI a. pabaigos.