Pompinis šautuvas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pompinis šautuvas (angl. pump-action shotgun; rus. Помповое оружие) – šautuvas, užtaisomas pertraukiant slankiojančią apsodo lovelio pavidalo rankeną, kuri judina šautuvo spyną, o ši išmeta iššautą tūtelę, įstumia naują šovinį.
Pompinis principas dažniausiai naudojamas lygiavamzdžiuose šautuvuose, tačiau yra ir graižtvinių pompinių šautuvų bei granatsvaidžių. Pompinis pertaisymo mechanizmas yra spartesnis nei klasikinis dėtuvinių šautuvų slankiojamų spynų mechanizmas ir žymiai spartesnis nei dvivamzdžių šautuvų pertaisymas. Taip yra todėl, kad šaudant nereikia atitraukti rankos nuo apsodo lovelio, kol neišsibaigia šoviniai dėtuvėje. Pompiniai šautuvai yra šiek tiek spartesni ir už svertinio užtaisymo šautuvus.
Pompinį pertaisymo principą 1882 m. išrado amerikietis išradėjas Kristoferis Spenseris (Christopher Miner Spencer). Vėliau šiuo principu pagrįstus mechanizmus patobulino Džonas Mozesas Brauningas savo šautuve M1893/97.
Pompiniais šautuvais gali vadinti ir įvairius pneumatinius ir šratasvydžio šautuvus, kur panašus mechanizmas naudojamas kulkai (šratui) į lizdą įstumti ir orui (ar spyruoklei) suspausti.