Reškutėnai

Reškutėnai (arba Raškutėnai, Reškutonys) – kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, Kretuono ežero rytinėje pakrantėje. Seniūnaitijos centras. Stovi Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia (nuo 1924 m.), kapinės (jose laidojama nuo 1941 m.), pradinė mokykla (Švenčionėlių pagr. mokyklos „Ryto“ draugijos pradinio ugdymo skyrius), biblioteka (nuo 1953 m.), kaimo mokyklos etnografinis muziejus. Stūkso Reškutėnų piliakalnis.

Plentas pro Reškutėnus

Rodyklė į Reškutėnų muziejų

Kultūros centras: amatai, mokykla, biblioteka

Reškutėnai
[[Vaizdas:Reškutėnai 18204, Lithuania - panoramio.jpg|{{#if:|270px]] Reškutėnų bažnyčia po remonto, 2015 m.
Reškutėnai
55.252°š. pl. 26.117°r. ilg. / 55.252; 26.117 (Reškutėnai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija	Švenčionėlių seniūnija
Gyventojų (2021)	104
Vikiteka	Reškutėnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Reškutė́nai Kilmininkas: Reškutė́nų Naudininkas: Reškutė́nams Galininkas: Reškutė́nus Įnagininkas: Reškutė́nais Vietininkas: Reškutė́nuose

Etimologija

Anot padavimo, čia po kažkurio karo buvo apgyvendinta 18 raišų kareivių, ir jų sodybas aplinkiniai pavadino Raiškutėnais (dar ir dabar tarmiškai jie taip yra pavadinami).^{[reikalingas šaltinis]}

Geografija

Į rytus nuo Reškutėnų, anapus „šilelio“, Kretuonykščio ežeras. Iš jo išteka 4 km ilgio Žaugėdos upė, pratekanti šiauriniu Reškutėnų pakraščiu. Upėje anksčiau buvo gausu vėžių ir jų prisigaudydavo pilnas pintines.

Netoli, į vakarus nuo Reškutėnų, yra vienas didžiausių Lietuvoje Kretuono ežeras. Kretuono ežere yra 2 didelės salos. Pelkėtoje Plikojoje saloje yra daug retų paukščių, ir ji dar vadinama Paukščių sala. Prie ežero yra įrengtas paukščių stebėjimo bokštas. Skuivinės sala yra apaugusi medžiais (daug beržų) ir joje galima rasti net grybų.

Apie 2 km į šiaurę nuo Reškutėnų yra nemažas Vajuonio ežeras. Netoli Reškutėnų yra Veršelio kalnas, Žemaitiškės senovės gyvenvietė. Gražus Lygumų kalnas (pietiniame Vajuonio ežero krante), nuo kurio matosi visos Reškutėnų apylinkės ir ežerai. Jo papėdėje senų medžių alėja žymi dvarvietę.

Istorija

Reškutėnų apylinkės apgyvendintos dar neolite – gyventojai čia vertėsi medžiokle, žvejyba, augino raguočius.

XIX a. pavadinimas nurodytas dvejopai – Raszkuciany ir Reszkutony.^[2] Minima, kad kaime buvo 18 trobų ir 143 gyventojai. Geografijos žodyne nurodyta, kad Reškutonys yra prie Gromenio upelio. Šiandien, kad čia būtų upelis, niekas jau neprisimena, tačiau vietovardis Paupelis (vietinių tariamas „Papelis“) – labai pažliugusi pelkė – leidžia spėti upelį buvus.

1911 m. Reškutėnuose įsteigta trijų skyrių pradžios mokykla. Ji buvo rusiška, o lietuviškai mokyta tik tikybos. Lietuviška pradžios mokykla įsteigta tik 1918 m. Pirmais metais ją lankė jau 15 mokinių. Pirmoji mokytoja buvo Kazimira Kurpytė (1894–1968). Lenkai įsteigė savo mokyklą, tačiau lietuviška buvo gausesnė – 1926 m. lietuvių mokyklą lankė 26 mokiniai, o lenkišką – 15. 1933 m. lenkai lietuvišką mokyklą uždarė, tačiau buvo išsireikalauta, kad lenkų mokykloje būtų mokoma ir lietuviškai. 1936 m. lenkai uždarė ir lietuvišką skaityklą. Šiuo metu Reškutėnuose veikia „Ryto“ draugijos pradinė mokykla, turinti muziejų (Nalšios visuomeninio muziejaus filialą), kurio vadovė yra Viktorija Lapėnienė. Jame yra per 1000 įvairių eksponatų.

Reškutėnuose yra 1921–1923 m. statyta Šv. Izidoriaus vardo bažnyčia. Ją 1923 m. pašventino kunigas Petras Prunskis. Vėliau iš Švenčionėlių lenkų nupirkti nedideli, kojomis minami vargonėliai. Jais grota iki 1940 metų. 1949 m. nupirkta fisharmonija, o vargonėliai išmesti. 1927 m. Reškutėnus aplankė arkivyskupas R. Jalbžykovskis. 1940 m. kunigas K. Gaujauskas archivyskupijos paprašė, kad įkurtų atskirą parapiją. Prašymas buvo patenkintas. Bažnyčia nešildoma, tačiau išsiskiria vargonais ir choru. Kiekvieną sekmadienį vyksta 2 val. trukmės mišios.

Bendruomenės centras

Paminklas Lietuvos 1000-mečiui ant Veršelio kalno.

1929 m. J. Vinciūnas įsteigė Šv. Kazimiero draugijos skyrių. Jo rūpesčiu 1930 m. prie Žaugėdos upelio buvo pastatytas akmeninis Vytauto paminklas 500 metų sukakčiai paminėti (pirmasis lenkų okupuotame Vilniaus krašte). Už tai lenkų valdžia draugijos pirmininką ir jos narius nubaudė.

1934 m. Reškutėnuose kilo didelis gaisras, sudegė 75 trobesiai. Bažnyčia, mokykla, krautuvė ir kelios sodybos išliko. Lenkai iš tos nelaimės tik juokėsi, o atstatyti namus gyventojams padėjo Vilniaus lietuvių komitetas.

1945 m. balandžio 13 d. tarp Lietuvos partizanų ir sovietų NKVD pajėgų vyko Reškutėnų kautynės.^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Kaltanėnų valsčius	Švenčionių apskritis
1950–1959 m.	Reškutėnų apylinkės centras	Švenčionėlių rajonas
1959–1976 m.		Švenčionių rajonas
1976–1995 m.	Švenčionių apylinkė
1995–	Švenčionėlių seniūnija	Švenčionių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2021 m.
1846 m.	1905 m.[4]	1931 m.[5]	1959 m.sur.[6]	1970 m.sur.[7]	1979 m.sur.[8]
175	292	328	250	261	295
1986 m.[9]	1989 m.sur.[10]	2001 m.sur.[11]	2011 m.sur.[12]	2021 m.sur.[13]	-
247	227	181	117	104	-

Žymūs žmonės

• Reškutėnuose gimė inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas Bronius Blažys (1930–1990).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Raszkuciany (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 535 psl. (lenk.)
3. Reškutėnų kautynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
4. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Reškutėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 67 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Reškutėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 539
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

• Mažoji Reškutėnų kronika (sud. Viktorija Lapenienė). – Reškutėnai: Firidas, 2006-
  • D. 2. – 2010. – 228 p.: iliustr. – ISBN 978-609-429-005-3

Nuorodos

• Reškutėnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 749 psl.
• Reškutėnų mokyklos muziejus
• N. Norkūnas. Reškutėnų parapijos istorija, Voruta, 1998.

Aplinkinės gyvenvietės
	Rėkučiai – 3 km	IGNALINA – 11 km
	Sena Pašaminė – 6 km ŠVENČIONĖLIAI – 12 km	ŠVENČIONYS – 13 km