Seinų sukilimas
1919 m. rugpjūčio mėn. lenkų sukilimas prieš Lietuvos valdžią / From Wikipedia, the free encyclopedia
Seinų sukilimas (lenk. Powstanie sejneńskie) - lenkų karinės organizacijos sukilimas prieš Lietuvos valdžios atstovus Seinų krašte 1919 m. rugpjūčio 22-28 d.
Seinų sukilimas | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Lenkijos–Lietuvos karas | |||||||||
Lenkijos kavalerija Seinų mieste | |||||||||
| |||||||||
Konflikto šalys | |||||||||
Lietuva | Lenkija, Lenkų karinė organizacija | ||||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
Kazys Ladiga Konstantinas Žukas |
Adam Rudnicki (POW), Waclaw Zawadski (POW), Mieczysław Mackiewicz (41-as pėst. pulkas) | ||||||||
Pajėgos | |||||||||
900 Lietuvos kariuomenės karių, 300 savanorių |
900-1200 Lenkų karinės organizacijos kareivių, 800 Lenkijos kariuomenės karių | ||||||||
Nuostoliai | |||||||||
4 [1] | 37 žuvę, 70 sužeistų |
1919 m. gegužės mėn. iš Pirmojo pasaulinio karo metu okupuotos teritorijos pasitraukianti Vokietijos kariuomenė krašto administravimą perdavė lietuviams. Siekdama išvengti karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos Antantė birželio 18 d. nustatė demarkacijos liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos, pagal ją visas Suvalkų regionas buvo priskirtas Lietuvai. Lenkija šios demarkacinės linijos nesilaikė ir ėmė stumti lietuvius iš Suvalkų krašto. Tuomet Antantė nustatė antrąją demarkacinę liniją, vadinamąją Fošo liniją. Už šios linijos lenkų pusėje liko ginčijamas Suvalkų regionas ir Lietuvos kariuomenė turėjo iš čia pasitraukti. Nors lietuvių kariuomenė ir dalies teritorijos pasitraukė, tačiau atsisakė apleisti Seinus, nes čia gyveno lietuvių dauguma. Tuomet Lenkų karinės organizacijos Suvalkų apskrities vadovas Adamas Rudnickis nusprendė panaudoti jėgą.
Sukilimas prasidėjo naktį iš rugpjūčio 22 d. į 23 d. Tuo pačiu metu podchorundžo Lankievičiaus būrys smogė į Krasnapolį. Pasinaudodami netikėtumo efektu lenkai išstūmė lietuvius iš miesto. Taip pat buvo užimti Lietuvos pusėje pagal Fošo liniją buvę Kapčiamiestis, Veisiejai ir Lazdijai. Taip Lenkų karinės organizacijos rankose atsidūrė didelė Suvalkijos dalis. Lietuviai subūrė jėgas Kalvarijoje ir Lazdijuose ir rugpjūčio 26 d. grįžo prie demarkacinės linijos ir užėmė Seinus. Lenkai tą pačią dieną vėl užėmė miestą. Po to į miestą įžengė reguliariosios Lenkijos kariuomenės pulkas, kuris užėmė gynybines pozicijas ir įtraukė į savo gretas sukilėlius. Rugsėjo 9 d. palei Fošo liniją išsidėstė abiejų šalių reguliarioji kariuomenė ir mūšiai baigėsi.
Sukilimas neišsprendė platesnio konflikto tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl etniškai mišraus Suvalkų regiono. Abi pusės skundėsi, kad kita šalis naudoja represines priemones. Konfliktas suintensyvėjo 1920 m. vykstant Lenkijos-Lietuvos karui. Seinai keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, kol pagal Suvalkų sutartį, pasirašytą 1920 m. spalį, buvo palikti Lenkijos pusėje. Pagal vieną iš versijų šis sukilimas sutrukdė lenkams įvykdyti valstybinį perversmą Lietuvoje ir pakeisti Mykolo Sleževičiaus vyriausybę į palankesnę lenkams. Seinų sukilimas paskatino aktyviau tirti lenkų organizacijų veiklą Lietuvoje ir sužlugdyti lenkų organizuotą perversmą.