Sen Malo

Sen Malo (pranc. Saint-Malo, bret. Sant-Maloù) – miestas vakarų Prancūzijoje, šiaurės rytų Bretanėje, Ilio ir Vileno departamente, Lamanšo sąsiaurio pakrantėje, šalia Ranso upės žiočių. Svarbus jūrų uostas. Veikia keltų linijos į Angliją, yra oro uostas. Maisto pramonė, pramoninė žvejyba. Svarbus turistinis centras.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sen Malo pranc. Saint-Malo
Miesto panorama
Sen Malo 48°38′0″ š. pl. 2°0′0″ v. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Bretanė
Departamentas	Ilis ir Vilenas
Gyventojų (2007)	52 737
Plotas	36,6 km²
Tankumas (2007)	1 441 žm./km²
Altitudė	8 m
Vikiteka	Sen Malo

Mieste išlikę daug architektūros paminklų: viduramžių miesto siena, Sen Malo pilis (dabar muziejus), XIV a. Solidoro bokštas, įtvirtinta Peti Bė salelė, XII a. gotikinė Šv. Vincento katedra, XVII a. fortas, rašytojo Šatobriano kapas (Gran Bė salelėje) ir kt.

Istorija

Sen Malo padėjo kurtis ankstyvaisiais viduramžiais įtvirtinus salą Ranso upės estuarijoje, pavadintas Šv. Malo garbei. VI a. čia įkurtas vienuolynas, o miestas atsirado XII a. 1590–1594 m. Sen Malo buvo paskelbęs nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Vėliau Sen Malo tapo visos Prancūzijos piratų, korsarų ir kaperių „sostine“, čia gimė žymus prancūzų keliautojas Žakas Kartjė.

1967 m. Sen Malo atidaryta jūros potvynių elektrinė.

• 
  Sen Malo pilis
• 
  Nacionalinis fortas
• 
  Jūrų uostas
• 
  Sen Malo katedros vitražas