![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/7c/Callcentre.jpg/640px-Callcentre.jpg&w=640&q=50)
Skambučių centras
From Wikipedia, the free encyclopedia
Skambučių centras (angl. call center) – centralizuota įstaiga, skirta priimti ir perduoti didelius skambučių srautus. Skambučių centras skirstomas į įeinančių skambučių centrą, ir išeinančių. Pastarieji dažnai naudojami telemarketingo tikslams, klientų paieškai, pardavimams. Įeinantys – atlieka informacinę funkciją, dažniausiai naudojami bankų, telekomunikacijų bendrovių. Dažnai skambučių centras vadinamas kontaktiniu centru, nes aptarnauja ir įeinančius, ir išeinančius, ir informacinio pobūdžio skambučius.
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/7c/Callcentre.jpg/640px-Callcentre.jpg)
Skambučių centro branduolys – operatoriai, kurių darbo vietą sudaro kompiuteris, prie jo prijungtos ausinės bei naujausios technologijos, galinčios jungtis prie skirtingų telekomunikacijų operatorių, skambinti į užsienį. Dažnai šiuolaikiniuose skambučių centruose naudojama kompiuterinė telefono integracija (angl. computer telephony integration, CTI) leidžianti skambinti specialia programa, ranka nerenkant kliento telefono numerio. Dažniausiai skambučių centras skirtas tam, kad įmonės galėtų palaikyti ryšį su savo klientais. Dažnai skambučių centrai naudojami pardavimų srityje – skambinama klientams, gavusiems katalogus, vykdomos apklausos, teiraujamasi atsiliepimų apie įsigytą prekę bei siūloma nauja.