![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c3/Snow_covered_park_bench_aka.jpg/640px-Snow_covered_park_bench_aka.jpg&w=640&q=50)
Sniego danga
From Wikipedia, the free encyclopedia
Sniego danga – sniego sluoksnis, susidarantis sningant. Sniego dangai taip pat priskiriamas ir ledo sluoksnis, kuris susidaro ant sniego paviršiaus, jo viduje arba ant žemės.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c3/Snow_covered_park_bench_aka.jpg/640px-Snow_covered_park_bench_aka.jpg)
Sniego dangos storis priklauso nuo iškritusio sniego kiekio, jo tankio, vietovės reljefo bei augmenijos. Storiausia sniego danga dėl supustymo susidaro neigiamose reljefo formose, prie kliūčių, miške, ploniausia – kalvų viršūnėse, užuovėjinėje kliūčių pusėje. Sniego dangos slūgsojimo trukmė daugiausiai priklauso nuo platumos ir ilgėja didėjant jai. Taip pat sniego dangos trukmė ilgėja didėjant vietovės absoliučiajam aukščiui.
Kai oro temperatūra ilgesnį laiką išlieka neigiama, sniegas, iškritęs ant žemės paviršiaus, neištirpsta ir susidaro sniego danga. Sniego danga labai stipriai veikia Žemės klimato sistemą. Ji pasižymi dideliu albedu, todėl nemaža ateinančios Saulės spinduliuotės dalis yra jo atspindima. Žiemą sniego danga šaldo orą, virš jo dažnai formuojasi priežeminės spindulinio atvėsimo inversijos (kai temperatūra su aukščiu ne krenta, o pamažu kyla), o pavasarį – sniego dangai tirpdyti sunaudojamas didelis šilumos kiekis.