Tiškevičiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Tiškevičiai (lenk. Tyszkiewiczowie) – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко; Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič). Jis tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos įtakoje pradėta rašyti Tyszkiewicz.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tiškevičiai | |
---|---|
Pradininkas | Tiška |
Titulas | Grafas, Bajoras |
Šalys | LDK |
Dvarai | Balbieriškio, Biržų (Astravo), Deltuvos, Dubingių, Kretingos, Lahoisko, Lentvario, Leonpolio, Nemėžio, Palangos, Raudondvario, Trakų Vokės, Valažino, Užutrakio, Žiežmarių |
Atšakos | Biržų, Lahoisko |
XVI a. pabaigoje Tiškevičiai tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais, tačiau vėliau prisiėmė katalikybę. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Iš Tiškevičių giminės atstovų 9 buvo vaivados, 2 vyskupai, 3 lauko etmonai, 3 kaštelionai, 3 iždininkai, 4 didieji maršalkos.
Tiškevičių giminės herbas Leliva. Giminės devizas „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“)