Tiesė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Tiesė – euklidinėje geometrijoje tiesė – begalinio ilgio ir plonumo linija su tokiomis savybėmis: uždėjus ant tiesės bet kurioje vietoje du taškus tarp jų esanti tiesės atkarpa bus arčiausias atstumas tarp šių taškų.
Tiesė yra pirmos eilės kreivė, n – matėje erdvėje aprašoma lygčių sistema:
Tiesė plokštumoje aprašoma lygtimi (kai kurias tieses galima išreikšti ir funkcine priklausomybe ). Trimatėje erdvėje tiesę galima išreikšti kaip dviejų nelygiagrečių plokštumų lygčių sistemą.
Taip pat n – matėje erdvėje tiesę galima išreikšti parametrinių lygčių sistema: