Turfano įduba

Turfano įduba (kin. 吐鲁番盆地, pinyin: Tǔlǔfán Péndì, uig. تۇرپان ئويمانلىقى = Turpan Oymanliqi) – tektoninė įduba Centrinėje Azijoje, Sindziange (Kinijos teritorija), rytinio Tianšanio pašlaitėse, 150 km į pietvakarius nuo Urumčio. Įduboje įsikūręs Turfano miestas. Yra Gaočango, Dziaohė miestų liekanos, Astanos kapinynas.

Rytų Turkestano regionas Turfanas تۇرپان
Šalis	Kinija (rytų Sindziangas)
Tautos	juedži > haniai, uigūrai
Valstybės	Dziuši, Gaočangas, Karachodža
Turkestano regionai: Vakarų Turkestanas (Chorezmas, Fergana, Žetisu), Rytų Turkestanas (Altišachras, Džungarija, Turfanas, Ilio slėnis)

Geografija

Ilgis siekia 200 km, plotis iki 70 km. Žemiausias įdubos taškas yra 154 m žemiau jūros lygio (Aidingkiolio ežeras). Tai 3 žemiausia sausumos vieta pasaulyje (po Negyvosios jūros ir Asalio ežero). Tai viena karščiausių ir sausiausių Kinijos vietų, bei viena toliausiai nuo jūros nutolusių vietų pasaulyje. Plyti dykumos, druskožemiai, pakraščiuose yra oazių. Ten vystoma oazinė drėkinamoji žemdirbystė^[1].

Istorija

Turfano įduba kartu su gretima Hamio įduba sudaro atskirą istorinį regioną, kuris ilgai vystėsi izoliuotai. Seniausia žinoma čia valstybė buvo Dziuši, kurią kinų šaltiniai priskyrė 36 vakarų valstybėms. Jos klestėjimas siejamas su archeologine Guši kultūra ir senaisiais regiono gyventojais tocharais (kinų vadintais juedži). Karalystės sostinė buvo Dziaohe miestas.

Kadangi Turfano-Hamio baseinas yra ryčiausia Rytų Turkestano dalis, nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą jį stipriai veikė Kinijos kultūra, ir jis buvo įtrauktas į Kinijos politinę orbitą. I a. pr. m. e.–II a. Kinijos imperija jį valdė kaip Vakarų teritorijų protektorato dalį. Tuo metu regione iškilo svarbus prekybinis centras Gaočango miestas. Čia išsišakojo Šilko kelias, ateinantis iš Dunhuango rytuose. Šiaurinė atšaka jungė Turfano baseiną su Džungarija, o pietinė – su Tarimo baseinu.

Negi Kinijai atitraukus armijas iš Tarimo baseino II a. pabaigoje, Turfano įduba liko sporadiškoje Kinijos kontrolėje: čia valdė Ankstyvoji Liang, Ankstyvoji Čin, Šiaurės Liang karalystės. Suiručių Kinijoje laikais į sąlyginai nuošalų Turfano baseiną kėlėsi daug pabėgėlių iš Kinijos, dėl ko regionas tapo dar labiau sinizuotas.

460 m. Turfaną galutinai užvaldė tiurkai žoužanai. Jie suformavo Turfano įduboje vasalinę Gaočango karalystę, kurią valdė kiniškos kilmės dinastija. Vėliau karalystės dinastijos pripažino prototiurkų gaoče, Tiurkų kaganato valdžią, bet išlaikė kultūrinius ryšius su Kinija. VII a. Tangų dinastija atkūrė Kinijos kontrolę Turfane, ir įjungė karalystę į Ansi protektoratą.

755 m. nusilpusi Kinija atitraukė armijas, palikdama regioną Tibeto imperijai, o 803 m. jį užėmė Uigūrų kaganatas. Uigūrai pervardino Gaočangą Kočio (Karachodža), o kaganatui suirus čia susiformavo uigūriška Karachodžos karalystė. Vietos uigūrai nutraukė kultūrinius ryšius su Kinija. Vietoj jos iš Vidurinės Azijos čia plūdo mišri kultūra, kurioje svarbią vietą užėmė budizmas, krikščionybė, manicheizmas. Žymiausias karalystės kultūros palikimas – Bezekliko Tūkstančio Budų urvai.

Karalystė valdė ne tik Turfano ir Hamio įdubas (Kočio ir Kumulio miestai), bet ir teritorijas pietų Džungarijoje (Bešbaliko miestas), Tarimo baseine (Kučia). Karalystė su labai savita kultūra tapo visų uigūrų kultūriniu centru. Dėl to visa Turfano-Hamio įduba nuo tada vadinama Uigūristanu.

XII a. Karachodžos karalystė pripažino galingos karakitajų karalystės, o XIII a. – Mongolų imperijos valdžią. Karų metu mongolai sunaikino klestinčius Dziaohe ir Karachodžos miestus, Šilko kelias nunyko. Tuo metu formavosi dabartinis Turfano miestas, o jo kontroliuojamos teritorijos žinomos kaip Turfano karalystė. Vietos gyventojai uigūrai palaipsniui atsisakė budizmo ir įsitraukė į Islamo kultūrinę sferą. Dauguma jų iki XV a. priėmė islamą.

1390 m. Turfano karalystę nukariavo Mogulistanas, kuriame Turfano baseinas buvo labiausiai klestinti ir tankiausiai gyvenama sritis. Dėl to net keletą kartų sostinė buvo perkelta į Turfaną. 1570 m. regioną užvaldė Jarkendo chanatas (iš Tarimo baseino), XVII a. pabaigoje Džungarų chanatas (iš Džungarijos baseino).

XVIII a. viduryje Turfano baseinas buvo prijungtas prie Čingų Kinijos ir po 1000 metų sugrįžo į Kinijos kultūrinę ir politinę sferą. Ilgainiui jis įjungtas į Sindziango provinciją, kurią administravo ambanai. Nepatenkinti Kinijos priespauda, Turfano uigūrai susivienijo su Tarimo baseino uigūrais, nuolat keldami neramumus krašte. 1862–1877 m. jiems pavyko laikinai sukurti nepriklausomą valstybę Kašgariją.

Nuo XIX a. Turfano įduba priklauso Kinijai. Čia vyksta etninių kinų migracijos, mažėja uigūrų proporcija.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 438