Urvų piešiniai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Urvų piešiniai – priešistoriniai piešiniai, randami urvų palubėse ir ant sienų. Seniausi žinomi piešiniai datuojami vėlyvojo paleolito laikotarpiu (prieš 40 000 tūkst. m.).[1]
Mokslininkų nuomone, urvai buvo šamanų šventvietės, kuriose buvo atliekamos ritualinės praktikos, todėl kad tos vietos urvuose būna sunkiai prieinamos, o apsistojimo pėdsakų dažniausiai nerandama.
Radimvietėse aptinkami piešiniai stebėtinai panašūs visame pasaulyje, daugiausiai vaizduojami gyvūnai. Anksčiausiai aptinkami piešiniai su gyvūnais yra 35 tūkst. metų senumo Pettakere urve, Sulavesio saloje, Indonezijoje. 2014 m. data buvo patikslinta. Anksčiau buvo manyta, kad seniausi piešiniai rasti Europoje.[2]
Ankstyviausi pasaulyje vaizduojamojo meno kūriniai priskiriami Orinjako kultūrai, pirmajai žmonių kultūrai Europoje. Pastarieji buvo nutapyti prieš 30–32 tūkst. metų. Aptinkami Šovė urve, Prancūzijoje, ir Koliboajos urve, Rumunijoje.[2]
Šovė, Lasko, Pėš Merl ir Altamiros urvuose aptinkami įspūdingiausi piešiniai.[3][4]
Ankstyviausi pasaulyje ne vaizduojamojo meno kūriniai randami El Kastiljo urve, Kantabrijos regione, Ispanijoje, ir Pettakere urve, Sulavesio saloje, Indonezijoje. Skridinys Ispanijoje ir šabloniniai rankų atvaizdai Indonezijoje buvo nutapyti prieš 40 tūkst metų.[2]
Afrikoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje aptinkama daug panašių vėlesnio laikotarpio piešinių. Kai kurie iš jų nutapyti ne per seniausiai, tačiau urvų radimvietėse aptinkami piešiniai dažniausia būna anksčiau nutapyti nei raižiniai išraižyti ant uolų.