Urnamu teisynas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Urnamo teisynas, Urnamo kodeksas – seniausias (žinomas, išlikęs) rašytinis teisės šaltinis. Parašytas šumerų kalba apie 2100 m. pr. m. e. Ūro karaliaus Ur-Namu arba jo sūnaus Šulgio pavedimu. Ur-Nammu teisynas nebuvo teisės kodifikacija (kodeksas) modernia prasme, o tiesiog paprastas teisės normų rinkinys. Kadangi pilnas teisyno tekstas nėra išlikęs, nežinoma pilna jo apimtis, išlikę yra tik 40 straipsnių. Iš principo skiriamos dvi žmonių klasės – piliečiai (lú) ir vergai (arad/géme). Aptinkamas „akis už akį“ principas, tačiau teisynas buvo ne toks žiaurus ir teigė, kad už kieno nors apakinimą turėtų būti baudžiama pinigine bauda, o ne akies išdūrimu.[1]