Užsienio kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Užsienio kalba – kalba, kuri žmogui yra ne gimtoji. Jos išmokstama mokantis. Užsienio kalbų mokoma bendrojo lavinimo mokykloje, aukštesnio lygmens mokymo įstaigose (pvz., aukštosiose mokyklose), iš dalies ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose (vaikų darželiuose). Vyksta specialios pamokos, kalbos kursai, rengiamos studijos. Taip pat galimas savarankiškas mokymasis. Užsienio kalbų mokėjimui patvirtinti rengiami įvairūs egzaminai (TOEFL – anglų, TestDaF – vokiečių ir t. t.), išduodami specialūs pažymėjimai.