Valdžių padalijimo principas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Valdžių padalijimo principas – valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę.
Valdžių padalijimo principu demokratinėje valstybėje turi būti grindžiama valdžios organizacija ir veikla. Taip siekiama garantuoti asmens teises ir laisves, išvengti valdžios sutelkimo vienose rankose, despotizmo, diktatūros.
Atsižvelgiant į pagrindines valstybės valdžios vykdomas funkcijas – įstatymų leidyba, jų vykdymas ir ginčų, kilusių šioje veikloje, taip pat privatinėje asmenų srityje (visuomeniniuose santykiuose), sprendimas, – valstybės valdžios skirstomos į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Šias valstybės valdžias įgyvendinančios institucijos vykdo svarbiausias valstybės funkcijas.
Pagal valdžių padalijimo principą skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. Valdžios turi būti pakankamai savarankiškos, nepriklausomos, tačiau kartu ir kontroliuoti bei riboti viena kitą (atsvarų mechanizmas).