Wilhelm Mannhardt
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vilhelmas Manhartas (Wilhelm Mannhardt; g. 1831 m. kovo 26 d. Frydrichštate – m. 1880 m. gruodžio 25 d. Dancige) – Vokietijos antropologas, folkloristas, bibliotekininkas. Žymus baltų mitologijos tyrinėtojas, sauliškosios teorijos šalininkas.
Wilhelm Mannhardt | |
---|---|
Gimė | 1831 m. kovo 26 d. Frydrichštatas, Vokietija |
Mirė | 1880 m. gruodžio 25 d. (49 metai) Dancigas, Vokietija |
Tautybė | vokietis |
Religija | krikščionybė (menonitas) |
Veikla | folkloristas, antropologas, mitologas |
Sritis | germanų, baltų, antikinė mitologija |
Alma mater | Berlyno universitetas |
Nuo 1851 m. Berlyno universitete studijavo germanų kalbas, sanskritą, istoriją. 1853 m. persikėlė į Tiubingeno universitetą, įgijo daktaro laipsnį. Daugiausia tyrinėjo Europos tautų mitologiją, kėlė hipotezę, kad mitas yra animistinio laikotarpio reliktas. 1877 m. savo darbe Wald- und Feldkulte („Miško ir lauko kultai“) aprašė žemdirbišką tikėjimą apie mirštančią ir prisikeliančią dievybę (vėliau šią teoriją išvystė James Frazer).
Vilhelmas Manhartas ieškojo senųjų baltų mitologijos šaltinių, parengė svarbų mitologijos šaltinių žodyną Letto-Preußische Götterlehre („Letų-prūsų mitologija“, išleistas 1936 m.).