Škotai

Škotai (škot. gėl. Gàidheal, škotų kalba Scots fowk) – šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyje bei šalia esančiose salose gyvenanti tauta. Škotų tauta pradėjo formuotis po to, kai V–VI a. į piktų apgyvendintą kraštą atsikėlė keltai gėlai iš Airijos.^[3] Gėlai IX a. sukūrė Albos (Albano) karalystę, vėliau tapusią Škotijos karalyste. Dėl to škotais paprastai laikomi ir škotų gėlų kalba kalbantys Škotijos kalnų gyventojai. Vėliau į keltų gyvenamas sritis iš pietų ėmė keltis germanai anglosaksai, kurie buvo lygumose ( Lowlands) gyvenančios škotų dalies protėviai. Škotų tautos genezėje dalyvavo ir šiaurės germanai iš Skandinavijos pusiasalio ^[4]

Škotai
Škotų dūdmaišininkai tradiciniais rūbais
Gyventojų skaičius	20 mln.
Populiacija šalyse	Škotija:    4 459 071 (2001 m.) JAV: 9 365 490 Kanada:   4 719 850[1] Australija:   1 501 204[2] Anglija:   795 000 Argentina:   100 000
Kalba (-os)	škotų gėlų, anglų, škotų
Religijos	protestantizmas, katalikybė
Giminingos etninės grupės	airiai, menksiečiai, valai, bretonai, kornai, anglai, norvegai, islandai, fareriečiai, Alsterio škotai

Škotų emigrantų palikuonys taip pat gyvena JAV, Kanadoje (4 mln.), Australijoje (0,5 mln.), Naujojoje Zelandijoje. Daugiausiai kalba anglų kalba. Nedidelė dalis kalba gėlų kalba ir škotų kalba (Lallans). Tikinčiųjų didžioji dalis protestantai, apie 15 proc. – katalikai.