Šuolis į tolį
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Šuolis į tolį – lengvosios atletikos rungtis, kurios metu nuo specialios žymos sportininkas įsibėgėja ir atsispiria nuo specialios lentelės. Nuo jos ir matuojamas šuolio ilgis. Atlikęs šuolį sportininkas krenta į smėlio dėžę, šalia kurios yra dažniausiai kas dešimt centimetrų sugraduota ruletė. Nuo 1896 m. olimpinių žaidynių šuolis į tolį įtrauktas į olimpinę programą. 1900 m. - 1912 m. olimpinėse žaidynėse buvo paplitęs šuolis į tolį iš vietos. Šuolio į tolį rungtis vykdoma tiek žiemos, tiek vasaros sezono varžybose.

Remove ads
Istorija
Šuolis į tolį buvo viena iš penkiakovės rungčių antikinėse žaidynėse. Tai buvo vienintelė šuolių rungtis graikų olimpiadoje. Tuometiniai šuoliai į tolį išsiskyrė tuo, kad sportininkai šokdavo su specialiais svarmenimis rankose, kurie sveria nuo 1 iki 4,5 kg. Pirmaisiais šiuolaikiniais olimpiniais prizininkais tapo trys JAV atstovai, kurie visi taip pat tapo ir pirmaisiais šuolio į aukštį olimpiniais prizininkais. Auksą tuomet laimėjo Ellery Clark, kuris nušoko 6,36 metrus. Pirmąja olimpine čempione moterimi tapo Vengrijos atstovė Olga Gyarmati.
Remove ads
Geriausi šuolininkai į tolį
Vyrai
Moterys
Remove ads
Lietuvos šuolininkai į tolį
Nacionaliniais rekordininkais yra pripažinti Povilas Mykolaitis (8,15 m) ir Irena Oženko (7,20 m).[1] Aukščiausius pasiekimus žiemos sezono maniežuose pasiekė Povilas Mykolaitis (8,13 m) ir Nijolė Medvedeva (7,01 m). Stambiausio masto varžybose laimėti medalius lietuviams yra pavykę tik Tarybų Sąjungos laikotarpiu. 1973 m. Universiadoje sidabrą pelnė Margarita Treinytė ir 1978 m. Europos čempionate auksą iškovojo Vilma Bardauskienė.
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads