1520 mm vėžė

1520 mm vėžė (arba rusiškoji vėžė) – antroji pagal paplitimą plačiojo geležinkelio vėžė pasaulyje (po standartinės 1435 mm vėžės). 1520 mm vėžė funkcionuoja Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Baltijos valstybėse, Suomijoje, Gruzijoje, Mongolijoje, Afganistane ir kt.^[1]

1520 mm vėžė – tamsiai žalia spalva pažymėtose šalyse

Bresto geležinkelio stotyje keičiama sąstato važiuojamoji dalis, skirta judėti 1520 mm vėže

Lietuvos teritorijoje yra 1753,5 km tokios vėžės geležinkelių. Didžioji dalis plačiųjų geležinkelių Lietuvoje yra rusiškosios vėžės. Susisiekimui su Lenkija Lietuvoje naudojamas standartinės vėžės geležinkelis, iš viso 21,8 km.

Istorija

1520 mm vėžė radosi iš pradžių naudojant 5 pėdų, kurios atitinka 1524 mm, vėžes. Nors 5 pėdų vėžė pirmiausia atsirado Anglijoje ir JAV, tačiau labiau ji išplito po to, kai 1843 m. Rusijos imperija pasirinko šią vėžę kaip savo geležinkelių tinklo standartą. Savo atskirą plotį Rusija pasirinko siekdama apsunkinti pasienio stotyse tarptautinius mainus, pagerinti savų uostų darbą, sudaryti palankesnes sąlygas laivynui augti, izoliuoti savo pasienio regionus.^[2]

1970 m. TSRS patvirtino šiek tiek siauresnę – 1520 mm. Siauresnė vėžė imta naudoti tiesiant naujus ir remontuojant senus ruožus, todėl dar ilgą laiką TSRS išliko 1524 mm vėžės, dėl ko greičiau ėmė dėvėtis bėgiai ir sumažėjo vidutinis traukinių greitis.^[3]