1861 m.

1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Metai: 1858 1859 1860 - 1861 - 1862 1863 1864 MDCCCLXI metai

Dešimtmečiai: 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

1861 metai (2 psl.)

Lietuvoje

Įvykiai

Gegužė

• Atiduotas viešam naudojimui Kauno-Virbalio geležinkelio ruožas – pirmasis geležinkelis Lietuvoje.

Rugpjūtis

• 12 d. – Kauno manifestacija
• 18 d. – Vilniaus žudynės
• 22 d. – karinė padėtis įvesta Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijose.

Nedatuoti

• Ukrinų kaimo aikštėje pastatytas liaudies skulptoriaus Stepono Gailevičiaus ištašytas 4,85 m aukščio akmeninis koplytstulpis, skirtas pažymėti kovoms dėl baudžiavos panaikinimo.

Gimtadieniai

• Sausio 1 d. – Juozas Marčiukaitis, visuomenės veikėjas, smuikininkas ir chorvedys.
• Sausio 2 d. – Vincentas Jurgilas, Romos katalikų garbės kanauninkas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1939 m.).
• Kovo 7 d. – Jonas Šliūpas, gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas, laisvamanis (m. 1944 m.).
• Kovo 18 d. – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, rašytoja, publicistė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja (m. 1943 m.).
• Birželio 11 d. – Ferdinandas Kaunackis, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1935 m.).
• Birželio 25 d. – Jonas Kumetis, vargonininkas, chorvedys, knygnešys (m. 1949 m.).
• Liepos 27 d. – Justinas Bonaventūra Pranaitis, Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis (m. 1917 m.).
• Liepos 28 d. – Antanas Bizauskas, Lietuvos knygnešių organizatorius, kunigas (m. 1937 m.).
• Rugpjūčio 1 d. – Vincas Basanavičius, lietuvių tautosakos rinkėjas (m. 1910 m.).
• Rugpjūčio 13 d. – Augustinas Baranauskas, knygnešys, tautinio judėjimo dalyvis (m. 1923 m.).
• Rugsėjo 30 d. – Pranciškus Karevičius, profesorius, kunigas, vyskupas, vienuolis marijonas, lietuvybės platintojas (m. 1945 m.).

Nedatuota

• Jonas Danauskas, Lietuvos tautodailininkas medžio drožėjas, tapytojas (m. 1937 m.).
• Jonas Laurinavičius, knygnešys^[1] (m. 1943 m.).
• Mykolas Cimkauskas, Lietuvos advokatas, bibliofilas ir ekslibrisų kolekcionierius (m. 1928 m.).

Mirtys

• Sausio 21 d. – Michalas Homolickis, Lietuvos medikas, istorikas, daktaras (g. 1791 m.).
• Sausio 31 d. – Cezaris Anikinis, italų architektas, po Napoleono karų XIX a. pradžioje atvykęs į Lietuvą ir čia vykdęs architektūrinius projektus (g. 1787 m.).
• Birželio 11 d. – Juozas Čiulda, Lietuvos kunigas, kalbininkas, poetas, teologijos magistras (g. 1796 m.).
• Liepos 1 d. – Adomas Jurgis Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, politikas, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1770 m.).
• Rugpjūčio 1 d. – Ignacas Chodzka, Lietuvos rašytojas. Rašė lenkų kalba (g. 1794 m.).
• Lapkričio 7 d. – Napoleonas Ylakavičius, Lietuvos tapytojas, dailininkas dekoratorius (g. 1811 m.).

Nedatuota

• Pranciškus Andriolis, italų kilmės Lietuvos tapytojas, medžio drožėjas, skulptorius (g. 1794 m.).
• Tomas Tišeckis, architektas, XIX a. vid. žymus Lietuvos romantizmo architektūros atstovas (g. 1824 m.).

Pasaulyje

Gimtadieniai

• Vasario 10 d. – Šarlis van Lerbergas, Belgijos rašytojas, filosofijos daktaras. Rašė prancūzų kalba (m. 1907 m.).
• Kovo 4 d. – Curt von Bardeleben, grafas ir Vokietijos šachmatų meistras baigęs gyvenimą savižudybe – iššokimu pro langą. Jo gyvenimas aprašytas Vladimiro Nabokovo romane Lužino gynyba. Curt von Bardeleben nuo 1887 iki 1891 m. redagavo Vokietijos šachmatų žurnalą (m. 1924 m.).
• Kovo 9 d. – Frankas Levinsonas-Lesingas, rusų geologas, petrografas (m. 1939 m.).
• Gegužės 7 d. – Rabindranatas Tagorė, žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu (m. 1941 m.).
• Birželio 20 d. – Frederick Gowland Hopkins, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1947 m.).
• Rugpjūčio 1 d. – Ivar Otto Bendixson, švedų matematikas. Pradžioje nagrinėjo matematikos teoriją, o vėliau ėmė dirbti taikomosios matematikos srityje (m. 1935 m.).
• Rugpjūčio 30 d. – Giuseppe „Joe“ Petrosino, legendinis italų kilmės Niujorko policininkas, pasižymėjęs kovoje prieš ankstyvąją JAV mafiją. Viena iš jo sėkmės priežasčių buvo italų kalbos mokėjimas ir italų kultūros supratimas – žinios, kurių tuo metu labai trūko JAV policijoje (m. 1909 m.).
• Rugsėjo 23 d. – Robert Bosch, vokiečių pramonininkas (m. 1942 m.).
• Spalio 1 d. – Ana Brigaderė, latvių rašytoja (m. 1933 m.).
• Spalio 10 d. – Fritjofas Nansenas, Norvegijos keliautojas, okeanografas, Arkties tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1930 m.).
• Lapkričio 6 d. – James Naismith, krepšinio išradėjas, taip pat jis pirmasis pasiūlė naudoti šalmus amerikietiškame futbole (m. 1939 m.).
• Lapkričio 26 d. – Albert Bacon Fall, buvo JAV Naujosios Meksikos senatorius ir JAV vidaus reikalų ministras žinomas tuo, kad tapo pirmuoju prezidento kabineto nariu, nubaustu laisvės atėmimu už kyšių ėmimą Arbatinuko byloje (m. 1944 m.).
• Gruodžio 8 d.:
  • Žoržas Meljė, Prancūzijos kino kūrėjas, padaręs daug techninių ankstyvojo kino atradimų ir pradėjęs kurti siužetinius filmus (m. 1938 m.).
  • William C. Durant, vienas iš amerikiečių automobilių industrijos pradininkų, General Motors ir Chevrolet įkurėjas, bei žmogus sukūręs holdingo sistema su skirtingomis markėmis ir automobilis linijomis (m. 1947 m.).
• Gruodžio 19 d. – Italo Svevo, Triesto rašytojas, neretai dėl istorinių aplinkybių pasaulinės literatūros žinynuose kartais laikomas austrų rašytoju, rašiusiu Triesto tarme (m. 1928 m.).

Nedatuota

• Teofanas Pavlovskis, rusų operos dainininkas ir režisierius, prisidėjęs prie Lietuvos operos meno kūrimo (m. 1936 m.).

Mirtys

• Sausio 2 d. – Frydrichas Vilhelmas IV, nuo 1840 m. birželio 7 d. iki mirties Prūsijos karalius. Faktiškai valdė iki 1858 m. spalio 7 d., kuomet dėl sveikatos priežasčių jo regentystė buvo suteikta jaunesniam broliui Vilhelmui Frydrichui Ludvigui (g. 1795 m.).
• Kovo 10 d. – Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka, ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas (g. 1814 m.).
• Gegužės 29 d. – Joachim Lelewel, lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius (g. 1786 m.).
• Birželio 6 d. – Kamilas Kavūras, italų politikas (g. 1810 m.).
• Spalio 25 d. – Frydrichas Karlas fon Savinji, vokiečių teisėtyrininkas, teisės filosofas, juristas (Karūnos sindikas). Davė pradžią Istorinės teisės mokyklai. Savigny laikomas ir vienu iš modernios tarptautinės privatinės teisės pagrindėjų (g. 1779 m.).
• Lapkričio 29 d. – Nikolajus Dobroliubovas, rusų literatūros kritikas, publicistas, revoliucinio judėjimo šalininkas, revoliucinis demokratas (g. 1836 m.).