1874 m.

1874 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Metai: 1871 1872 1873 - 1874 - 1875 1876 1877 MDCCCLXXIV metai

Dešimtmečiai: 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

1874 metai (1 kat., 1 psl.)

Lietuvoje

Įvykiai

• Sausio 13 d. – Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrutų prievolė, buvo įvesta visuotinė karo prievolė.

Gimtadieniai

• Sausio 12 d. – Justinas Kulikauskas, Kulys, Lietuvos visuomenės veikėjas, knygnešys (m. 1960 m.).
• Vasario 2 d. – Juozapas Būčys, kunigas, daraktorius. Palaidotas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje (m. 1946 m.).
• Kovo 31 d. – Antanas Macijauskas, Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas (m. 1950 m.).
• Balandžio 28 d. – Pranciškus Janulaitis, Lietuvos kunigas, knygnešys (m. 1952 m.).
• Balandžio 29 d. – Juozas Kamarauskas, Lietuvos architektas, dailininkas, inžinierius (m. 1946 m.).
• Gegužės 14 d. – Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis, pedagogas, dramaturgas (m. 1970 m.).
• Birželio 13 d. – Konstantinas Aris, Lietuvos keliautojas, entomologas (m. 1941 m.).
• Liepos 9 d. – Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų (m. 1958 m.).
• Rugpjūčio 10 d.:
  • Antanas Smetona, tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas (m. 1944 m.).
  • Vladas Sorys, vargonininkas ir chorvedys (m. 1950 m.).
• Rugpjūčio 31 d. – Julijonas Jasienskis, kunigas, knygnešys, publicistas, vertėjas (m. 1934 m.).
• Rugsėjo 5 d. – Mykolas Songaila, architektas (m. 1941 m.).
• Rugsėjo 20 d. – Jonas Janulevičius, vienas aktyviausių Lietuvos darbininkų judėjimo vadovų (m. 1941 m.).
• Spalio 1 d. – Simanas Beliackinas, Lietuvos teisininkas, rašytojas (m. 1944 m.).
• Spalio 2 d. – Mykolas Eustachijus Brenšteinas, Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė lenkų kalba (m. 1938 m.).
• Spalio 5 d. – Emerikas Gailevičius, Lietuvos kompozitorius, kapelmeisteris (m. 1949 m.).
• Spalio 10 d. – Vladas Stašinskas, teisininkas, advokatas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas, pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministras (m. 1944 m.).
• Lapkričio 12 d. – Vincentas Vizgirda, Romos katalikų kanauninkas, kanonų teisės ir filosofijos mokslų daktaras, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius (m. 1966 m.).

Mirtys

• Vasario 2 d. – Valerijonas Ažukalnis, lietuvių poetas, vertėjas (g. 1816 m.).
• Birželio 17 d. – Abrahamas Firkovičius, karaimų kultūros istorikas, keliautojas (g. 1787 m.).
• Gruodžio 2 d. – Kajetonas Aleknavičius, lietuvių poetas (g. 1804 m.).

Pasaulyje

Gimtadieniai

• Sausio 5 d. – Joseph Erlanger, 1944 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (m. 1965 m.).
• Sausio 25 d. – Viljamas Somersetas Moemas, anglų novelistas ir dramaturgas^[2] (m. 1965 m.).
• Vasario 15 d. – Emilis Melngailis, latvių kompozitorius, etnografas, fotografas (m. 1954 m.).
• Kovo 18 d. – Nikolajus Aleksandrovičius Berdiajevas, rusų filosofas, religinio egzistencializmo atstovas (m. 1948 m.).
• Kovo 24 d.:
  • Harry Houdini, vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų, daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, eskeipologistas (m. 1926 m.).
  • Luigi Einaudi, Italijos ekonomistas ir politikas. Nuo 1948 iki 1955 m. jis buvo antruoju Italijos Respublikos prezidentu (m. 1961 m.).
• Kovo 26 d. – Robertas Frostas, amerikiečių poetas (m. 1963 m.).
• Balandžio 25 d. – Džuljelmas Markonis, italų fizikas, labiausiai žinomas kaip radijo išradėjas. 1909 m. gavo Nobelio fizikos premiją (m. 1937 m.).
• Gegužės 3 d. – Vladimiras Fiodorovas, žymus rusų ir tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, techninės - inžinerinės tarnybos generolas leitenantas (m. 1966 m.).
• Gegužės 22 d. – Erhardas Aueris, darbininkas, vienas iš Vokietijos SPD lyderių (m. 1945 m.).
• Liepos 3 d. – Johanas Gunaras Andersonas, Švedijos archeologas ir geologas. Kinijos archeologijos pradininkas (m. 1960 m.).
• Liepos 14 d. – Abasas II Chilmi Paša, paskutinis Egipto chedivas, valdęs 1892-1914 m.^[3] Muhamedo Ali proanūkis. Siekė valdyti šalį savarankiškai, nepaisydamas britų generalinių konsulų. Rėmė panislamiškas jėgas. Prasidėjus I pasauliniam karui kvietė egiptiečius ir sudaniečius kovoti su britais. 1914 m. gruodžio 19 d. Didžiajai Britanijai paskelbus Egiptą savo protektoratu, nušalintas nuo valdžios. Gyveno tremtyje, daugiausia Šveicarijoje (m. 1944 m.).
• Rugpjūčio 10 d. – Herbertas Hūveris, 31-asis JAV prezidentas, valdęs nuo 1929 iki 1933 m (m. 1964 m.).
• Rugpjūčio 22 d. – Maksas Šėleris, vokiečių filosofas, sociologas (m. 1928 m.).
• Rugpjūčio 27 d. – Carl Bosch, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1940 m.).
• Rugsėjo 13 d. – Arnoldas Šionbergas, austrų ir amerikiečių ekspresionizmo kompozitorius, teoretikas, pedagogas, dodekafoninės, atonaliosios muzikos pagrindėjas, naujosios Vienos mokyklos įkūrejas. Jis taip pat tapė, priklausė ekspresionistų sambūriui. A. Šėnbergas išugdė du garsiausius ekspresionizmo kompozitorius Antoną Vėberną ir Albaną Bergą. Kūryboje svarbūs žlungančio pasaulio vaizdavimas, grėsmės jausmas etc (m. 1951 m.).
• Lapkričio 15 d. – Schack August Steenberg Krogh, 1920 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (m. 1949 m.).
• Lapkričio 16 d. – Aleksandras Kolčiakas, Rusijos karinis veikėjas, admirolas (1917 m.) (m. 1920 m.).
• Lapkričio 27 d. – Chaimas Veicmanas, chemikas, pirmasis Izraelio prezidentas (išrinktas 1948 m. gegužės 16 d., prezidentas 1949–1952 m.), Pasaulinė Sionistų organizacijos prezidentas, mokslo tyrimų instituto įkūrėjas (m. 1952 m.).
• Lapkričio 29 d. – Antonio Caetano de Abreu Freire Egas Moniz, 1949 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (m. 1955 m.).
• Lapkričio 30 d. – Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis, britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1965 m.).
• Gruodžio 13 d. – Josifas Levinas, rusų ir JAV pianistas, pedagogas (m. 1944 m.).

Mirtys

• Sausio 18 d. – Fiodoras Bergas, Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, generolas feldmaršalas (g. 1793 m.).
• Kovo 8 d. – Millard Fillmore, 13-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1850 iki 1853 metų (g. 1800 m.).
• Birželio 8 d. – Kočizas, čirikivavų apačių čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir 1861 m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda Arizonoje pavadinta jo vardu (g. 1815 m.).