1891 m.
Metai From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
1891 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
Lietuvoje
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 1 d. – Richardas Krameris, aktorius.
- Sausio 4 d. – Pijus Krakaitis, lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas (m. 1948 m.).
- Sausio 6 d. – Jonas Julius Bielskis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (m. 1976 m.).
- Sausio 13 d. – Jonas Kirlys, Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas (m. 1985 m.).
- Sausio 16 d. – Juozas Breiva, kunigas, Bažnyčios ir kultūros veikėjas, švietėjas ir lietuvybės ugdytojas, Kirdeikių parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas[1] (m. 1940 m.).
- Sausio 18 d. – Nadas Rastenis, advokatas, visuomenės veikėjas, poetas, emigravęs į JAV, vienas pirmųjų vertęs lietuvių poezija į anglų kalbą[2] (m. 1980 m.).
- Vasario 5 d. – Jonas Byra, Lietuvos dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys.[3] (m. 1972 m.).
- Vasario 6 d. – Jackus Banys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1943 m.).
- Vasario 13 d. – Ignas Lapienis, pedagogas, rašytojas prozininkas (m. 1960 m.).
- Vasario 19 d. – Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė, Lietuvos prozininkė, poetė (m. 1980 m.).
- Vasario 22 d. – Vilius Jomantas, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1960 m.).
- Vasario 23 d. – Petras Klimas, Lietuvos teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras, signataras (m. 1969 m.).
- Vasario 25 d. – Faustas Kirša, lietuvių poetas (m. 1964 m.).
- Kovo 7 d. – Jonas Dereškevičius, Lietuvos pedagogas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis (m. 1988 m.).
- Kovo 11 d. – Jonas Šaučiūnas, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (m. 1991 m.).
- Kovo 16 d.:
- Juozas Žilevičius, vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas (m. 1985 m.).
- Kazys Skaisgirys, vargonininkas, chorvedys (m. 1944 m.).
- Kovo 23 d. – Jurgis Hopenas, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1969 m.).
- Balandžio 13 d. – Danielius Dolskis, XX a. pradžios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas (m. 1931 m.).
- Balandžio 18 d. – Vladas Burba, chirurgas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas, naujos Mažeikių ligoninės kūrėjas, vadovas ir klinikinės laboratorijos įsteigėjas, straipsnių medicininėje spaudoje autorius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs daryti juosmeninę anesteziją, skeletiniu tempimu gydyti kaulų lūžius.
- Balandžio 25 d. – Jurgis Kutra, Lietuvos pedagogas, vertėjas, kultūros veikėjas, evangelikų reformatų kuratorius.[4] (m. 1943 m.).
- Balandžio 26 d. – Klaudijus Dušauskas-Duž, Lietuvos statybos inžinierius, architektas, politikas. Manoma, 1917 m. tautinės Baltarusijos vėliavos autorius (m. 1959 m.).
- Gegužės 1 d. – Mykolas Devenis, Lietuvos gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1978 m.).
- Gegužės 23 d. – Vilius Balandis, Lietuvos kariuomenės karo kapelionas, kapitonas (m. 1978 m.).
- Gegužės 30 d. – Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, Lietuvos baleto artistė, baletmeisterė, dailininkė, tapytoja, pedagogė (m. 1967 m.).
- Birželio 6 d. – Antanas Krikščiūnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, topografas, kartografas (m. 1942 m.).
- Birželio 16 d. – Juozas Končius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teologijos daktaras (m. 1975 m.).
- Liepos 1 d. – Vaclovas Griganavičius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1940 m.).
- Liepos 12 d. – Pranas Kaunas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1954 m.).
- Liepos 20 d. – Marijonas Daujotas, Lietuvos miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Jonas Čiurlionis, vargonininkas, muzikos mokytojas, vienas iš penkių vargonininko Konstantino Čiurlionio sūnų (m. 1955 m.).
- Rugpjūčio 16 d. – Michailas Čechovas, režisierius, aktorius (m. 1955 m.).
- Rugsėjo 2 d. – Mikalina Glemžaitė, Lietuvos etnografė, pedagogė (m. 1985 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Vladas Eidukevičius, lietuvių tapytojas (m. 1941 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Juozas Mikuckis, Lietuvos karininkas, sovietinis KGB agentas, poetas (m. 1970 m.).
- Rugsėjo 26 d. – Magdalena Draugelytė Galdikienė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1979 m.).
- Spalio 2 d. – Ignas Gaška, Lietuvos komunistinis veikėjas (m. 1973 m.).
- Lapkričio 2 d. – Balys Kašponis, vargonininkas, chorvedys, mokytojas (m. 1973 m.).
- Lapkričio 4 d. – Mykolas Plepys, Lietuviškos spaudos bendradarbis Lietuvoje ir išeivijoje, ilgametis Biržų pašto viršininkas, Lietuvos evangelikų reformatų kuratorius.[5] (m. 1969 m.).
- Lapkričio 7 d. – Jonas Petruitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1943 m.).
- Lapkričio 12 d. – Vytautas Bendoravičius, Lietuvos karo gydytojas, pulkininkas leitenantas (m. 1958 m.).
- Gruodžio 6 d. – Mikelis Ašmys, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas (m. 1918 m.).
- Gruodžio 12 d. – Jonas Užpurvis, pedagogas, kultūrininkas, Mažosios Lietuvos istorikas, kalbininkas, kraštotyrininkas, Tilžės akto signataras (m. 1992 m.).
- Gruodžio 21 d. – Kostas Ostrauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1939 m.).
- Aleksandras Gordevičius, inžinierius architektas (m. 1940 m.).
- Anatolijus Herlitas, pedagogas, kalbininkas (m. 1945 m.).
- Juozas Valančius, Lietuvos provizorius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
- Kostas Sabonis, vargonininkas, dainininkas, chorvedys (m. 1963 m.).
Mirtys
- Gegužės 27 d. – Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas (g. 1835 m.).
- Birželio 18 d. – Otas Tišleris, vokiečių archeologas.[6] (g. 1843 m.).
- Lapkričio 22 d. – Julius Aleksa, Lietuvos publicistas, gydytojas, varpininkas (g. 1855 m.).
- Gruodžio 27 d. – Aleksandras Boreika Chodzka, Rusijos imperijos diplomatas, orientalistas, Lietuvos poetas. Rašė lenkų kalba (g. 1804 m.).
Nedatuota
- Vladimiras Andrijauskas, gydytojas, 1863 m. sukilimo rėmėjas, tremtinys (g. 1825 m.).
Remove ads
Pasaulyje
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Vasario 2 d. – Antonio Segni, buvęs Italijos politikas, du kartus užėmęs šalies ministro pirmininko ir dvejus metus buvęs valstybės preizdentu. Jis buvo pirmasis Italijos ministras pirmininkas kilęs iš Sardinijos (m. 1972 m.).
- Vasario 22 d. – Vlasas Čiubaris, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, vienas holodomoro Ukrainoje organizatorių, pats žuvęs nuo stalininių represijų (m. 1939 m.).
- Vasario 27 d. – Isajus Dobroveinas, rusų dirigentas, kompozitorius (m. 1953 m.).
- Kovo 3 d. – Arthur Drewry, penktasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1955 m. iki 1961 m. Prezidentu buvo išrinktas 1955 m. birželio 7 d. Lisabonoje, FIFA konferencijos metu. Jis pakeitė prieš tai buvusi Rodolphe Seeldrayers, kuris pareigas ėjo tik 15 mėnesių. Tarp 1955 m. ir 1961 m. buvo Anglijos futbolo asocijacijos pirmininku (m. 1961 m.).
- Kovo 22 d. – Peras Boš Chimpera, ispanų istorikas, archeologas, etnografas (m. 1974 m.).
- Kovo 24 d. – Sergejus Vavilovas, tarybinis fizikas, fizinės optikos mokslo mokyklos kūrėjas buvusioje Tarybų Sąjungoje. TSRS Mokslų akademijos prezidentas (1945-1951 m.), keturiskart Stalino premijos laureatas. Rusų genetiko Nikolajaus Vavilovo jaunesnysis brolis (m. 1951 m.).
- Balandžio 2 d. – Maksas Ernstas, vokiečių dailininkas, poetas, vienas žymiausių dadaizmo ir siurrealizmo atstovų (m. 1976 m.).
- Balandžio 9 d. – Janis Ezerinis, latvių rašytojas, žurnalistas (m. 1924 m.).
- Balandžio 15 d. – Sergejus Sergejevičius Prokofjevas, rusų kompozitorius. Kūrė simfonijas, operas, muziką kino filmams (m. 1953 m.).
- Gegužės 15 d.:
- Jela Lepman, Vokietijos vaikų rašytoja (m. 1970 m.).
- Michailas Afanisijevičius Bulgakovas, rusų rašytojas, scenaristas (m. 1940 m.).
- Gegužės 18 d. – Rudolfas Karnapas, vokiečių filosofas, loginio pozityvizmo atstovas (m. 1970 m.).
- Gegužės 23 d. – Par Lagerkvist, švedų poetas ir prozininkas. 1951 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narys, Geteborgo universiteto garbės daktaras (m. 1974 m.).
- Birželio 19 d. – John Heartfield, vokiečių menininkas, žymiausias to meto fotomontažo meistras. Nuo 1916 m. save vadino Heartfield taip kritikuodamas nacionalizmą ir Vokietijoje vyravusias antiangliškas nuotaikas Pirmojo pasaulinio karo metu (m. 1968 m.).
- Birželio 27 d. – Vladimiras Petliakovas, tarybinis aviakonstruktorius (m. 1942 m.).
- Liepos 5 d. – John Howard Northrop, amerikiečių chemikas, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8] (m. 1987 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Vytautas Baliukevičius, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje, Suvalkų dekanato vicedekanas (m. 1971 m.).
- Rugsėjo 16 d. – Karl Dönitz, Vokietijos prezidentas (m. 1980 m.).
- Lapkričio 7 d. – Dmitrijus Furmanovas, rusų rašytojas (m. 1926 m.).
- Lapkričio 14 d. – Frederick Grant Banting, 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[9] (m. 1941 m.).
- Lapkričio 15 d. – Ervinas Romelis, antrojo pasaulinio karo vokiečių generolas[10] (m. 1944 m.).
- Lapkričio 22 d. – Edward Bernays, viešųjų ryšių specialistas ir vienas šios srities pradininkų. Savo kampanijose jis pirmasis pradėjo naudoti psichologiją ir kitus socialinius mokslus (m. 1995 m.).
- Gruodžio 2 d. – Otas Diksas, žymus vokiečių XX a. ekspresionizmo tapytojas ir grafikas (m. 1969 m.).
- Gruodžio 13 d. – Karlis Dzileja, latvių pedagogas, literatūros tyrinėtojas, žurnalistas. Slapyvardžiai Slīpernieks, Ģirts Bezdibens, K. Dzelzkalns, K. Ezerkalns, K. Lībietis, K. Lejnieks (m. 1963 m.).
- Gruodžio 26 d. – Henris Valentinas Milleris, JAV rašytojas ir dailininkas. Geriausiai žinomas dėl tradicinių literatūros normų laužymo bei naujos romano formos, kurioje persipina romanas, autobiografija, visuomenės kritika, filosofija, siurrealistinės asociacijos ir misticizmas. Labiausiai tai atsiskleidžia jo trilogijoje Vėžio atogrąža, Ožiaragio atogrąža ir Juodasis pavasaris. Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos esė (m. 1980 m.).
- Genrichas Jagoda, NKVD vadovas, vadovavęs 1934–1936 m (m. 1938 m.).
- Neli Zaks, vokečių poetė, Nobelio literatūros premijos laureatė 1966 m. (m. 1970 m.).
Neaprašyti
- Lapkričio 15 d. – Ervinas Riomelis (Erwin Rommel).
Mirtys
- Sausio 16 d. – Leo Delibas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (g. 1836 m.).
- Sausio 26 d.:
- Nikolaus August Otto, vokietis, išradęs keturtaktį vidaus degimo variklį (g. 1832 m.).
- Nikolausas Otas, vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (g. 1832 m.).
- Sausio 30 d. – Charles Bradlaugh, Jungtinės Karalystės politikas, vienas žymiausių anglų ateistų. 1866 m. įkūrė britų sekuliaristų draugiją – National Secular Society, veikiančią iki dabar (g. 1833 m.).
- Kovo 31 d. – Janis Frydrichas Baumanis, latvių architektas. Pirmasis Latvijos architektas profesionalas (g. 1834 m.).
- Gegužės 11 d. – Karlas Vilhelmas fon Negelis, Šveicarijos botanikas. Aprašė ląstelės branduolio dalijimąsi, Augalų audinių susidarymą ir augimą, indų kūlelių sandarą, atrado paparčių spermatozoidus. Vienas pirmųjų ėmė botanikoje naudotis matematiniais metodais. Sukūrė spekuliatyvią paveldimumo ir evoliucijos teoriją (ortolamarkizmą), pagal kuria organizmų vystymąsi lemia jų nematerialios vidinės savybės (g. 1817 m.).
- Birželio 6 d. – John Alexander Macdonald, pirmasis Kanados ministras pirmininkas 1867–1873 m.[11] (g. 1815 m.).
- Birželio 21 d. – Ivanas Andrejevskis, rusų teisės istorikas, teisininkas (g. 1831 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Hermanas Melvilis, amerikiečių romanų ir apsakymų rašytojas, eseistas ir poetas, dažnai priskiriamas tamsiojo romantizmo srovei. Rašytojas geriausiai žinomas kaip romano „Mobis Dikas” ir apysakos „Bilis Badas”, išleistos po rašytojo mirties, autorius (g. 1819 m.).
- Lapkričio 10 d. – Žanas Nikolas Artūras Rembo, prancūzų poetas, vienas aktyviausių dekadentų. Sukūrė garsiausius savo kūrinius būdamas dar paauglystėje (g. 1854 m.).
- Lapkričio 14 d. – Konstantinas Leontjevas, rusų filosofas, rašytojas, diplomatas (g. 1831 m.).
- Gruodžio 7 d. – Krišjanis Valdemaras, rašytojas, edukatorius, redaktorius, politikas, leksikografas, folkloristikas ir ekonomistas (g. 1825 m.).
Remove ads
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads