1945 m. Vilniaus geležinkelio katastrofa

1945 m. Vilniaus geležinkelio katastrofa – 1945 m. sausio 12 d. 16:35 vietos laiku Vilniaus geležinkelio stotyje įvykusi katastrofa, kurios metu šaudmenų prikrautas traukinys atsitrenkė į zenitinių pabūklų sąstatą, įvyko didžiulis sprogimas, žuvo iki 100 žmonių, dar 300 buvo sužeista. Katastrofa įvyko 800 metrų į vakarus nuo stoties rūmų, ties krovinių stotimi netoli vietos, kur dabar yra Naujininkų viadukas.^[1]

Katastrofos ruožas
Paaiškinimai
km ↑ Vilniaus geležinkelio stotis ↑ 800 m KATASTROFA ↑ Amunicijos traukinio kryptis ↑ (greitis 60 km/h) Naujininkų viadukas Pervaža Pervaža Kirtimų geležinkelio stotis ... ↓ LYDA ↓

Ši nelaimė laikoma didžiausia Lietuvos geležinkelių katastrofa.^[2] Po katastrofos nuo Kirtimų link Vilniaus stoties imtas riboti sunkių krovininių traukinių eismas. Dėl to šiuo metu iš pietų pusės į Vilnių atvykstantys krovininiai traukiniai nukreipiami per Vaidotų ir Panerių geležinkelio stotis, ruožu važiuoja tik keleiviniai traukiniai, vykstantys per Vilniaus oro uosto geležinkelio stotį.

Aprašymas

Baigiantis II pasauliniam karui ir jau pasitraukus vokiečiams, 1945 m. sausio 12 d. 15:30 į Kirtimų stotį iš Ternopilio (Ukraina) per Lydą prie Vilniaus atvyko sovietų krovininis ešelonas, gabenęs šaudmenis į Zoknių aerodromą prie Šiaulių. Tai buvo 47 vagonų traukinys, prikrautas sprogstamosios karinės amunicijos – 16 vagonų aviacinių bombų, 21 vagonas šviečiamųjų raketų ir zenitinių sviedinių, dar 10 vagonų buvo palikti tušti saugumo sumetimais.^[3] Amunicija buvo skirta okupuojančiajai sovietinei kariuomenei, kuri veržėsi link vakarų Lietuvos ir Latvijos.^[4]

Traukinys buvo pastatytas Kirtimų stotyje, kur planuota sąstatą performuoti, tačiau leidžiantis nuo kalno nesuveikė garvežio stabdžiai ir į Vilniaus keleivinę stotį sąstatas atlėkė 60 kilometrų per valandą greičiu. Traukinys su sprogmenimis Vilniaus stotyje 16:35 laiku atsitrenkė į čia važiavusį manevrinį zenitinių pabūklų sąstatą – avarijos metu įvyko didžiulis sprogimas, kurio metu nukentėjo stotis ir aplinkiniai pastatai.^[5]

Po susidūrimo iš pradžių kilo gaisras, bet ugniai pasiekus sprogmenis pasileido eilė galingų sprogimų. Namų langai išdužo 3–4 km spinduliu, taip pat ir Vilniaus senamiestyje. Oficialiais duomenimis, žuvo 94 žmonės, nors spėjama, kad žuvusiųjų galėjo būti 120–130.^[1] Gyventojų teigimu, avarijos sukeltas sprogimas buvo galingesnis nei bet kuris iš sprogimų karo metu.^[4] Sprogi­mas sunaikino apie 100 krovininių vagonų, 2 garve­žius, garvežių depą, remonto dirbtuves, elektros pasto­tę, gyvenamuosius namus ir keletą kitų pastatų stotyje.