Aismarės
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Aismarės,[1] kitaip Aistmarės, Vyslos įlanka, Kaliningrado įlanka (prūs. Aīstjanmari, vok. Frisches Haff, lenk. Zalew Wiślany, rus. Калининградский залив) – lagūna Baltijos jūros pietryčiuose.
Iki 1945 m. priklausė Vokietijai, nuo 1945 m. pietvakarinė dalis priklauso Lenkijai, šiaurės rytinė dalis – dabartinei Rusijos Kaliningrado sričiai.[2] 56,2 % įlankos akvatorijos ploto priklauso Rusijai, o likusi dalis – Lenkijai.[3] 2022 m. Lenkijos pusėje pastatytas Aismarių nerijos kanalas.[4]
Marios laivuojamos, verčiamasi žvejyba. Prie Aismarių įsikūrę šie uostamiesčiai: Karaliaučius, Piliava (Baltijskas), Elbingas, Tolkimyčiai, Fromborkas.[2]
Remove ads
Geografija ir hidrologija
Aismarės tęsiasi pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi nuo Vyslos deltos iki Sembos pusiasalio.[2] Aismarių nerija (60 km) jas skiria nuo Gdansko įlankos, Sembos pusiasalis – nuo Kuršių marių. Plotas ~838–865 km².[5][2] Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius ~90 km, plotis 2–25 km (dažniausias apie 9 km[2]), gylis 3–5 m. Su jūra jungiasi 860 m pločio sąsiauriu.[6][5][7] Vandens lygis svyruoja iki 1,5 m per parą.[8] Vanduo beveik gėlas. Jūros vanduo patenka tik per smarkias audras.[8] Druskingumas l–7 ‰. Vandens temperatūra vasarą svyruoja apie +24,2 °C, žiemą – +0,1 °C. Žiemą marios užšąla.[2]
Aismarių atabrade smėlis, vietomis priemolis ir žvyras, giliau dumblas.[5] Krantai žemi, pelkėti, apaugę nendrėmis, šalimais veši spygliuočių miškai.[9] Pakrantėse auga lelijos, plūdės ir kiti paviršiuje augantys bei povandeniniai augalai. Vandenyje veisiasi gėlavandenės žuvys ir bestuburiai. Apylinkėse peri reti paukščiai (jūriniai ereliai, griežlės), aptinkama daug žąsų, ančių ir kitų vandens paukščių.[8]
Į Aismares įteka Vyslos deltos atšakos Nagata ir Škarpava; Paserija, Banava, Frišingas–Undenava, Prieglius ir mažesni intakai iš šiaurės, pvz., Vidytė, Graibava, Bludava.[2]
Remove ads
Istorija
Aismarės susidarė prieš 5–6 tūkst. metų Litorinos jūros laikotarpiu.[5]
1510 m. vasarą stipri audra ties Piliava suformavo protaką, jungiančią marias su jūra. Susidaręs sąsiauris buvo pragilintas ir dabar yra vienintelis laivakelis iš Aismarių į jūrą.[2]
Iki 1933 m. ir po 1945 m. būta svarstymų lagūną nusausinti, įrengiant polderių.[10]
2020 m. pradėti kanalo kasimo darbai Lenkijai priklausančioje dalyje.[11] Projektui įtakos turėjo geopolitiniai motyvai, kuriais siekta sudaryti sąlygas laivams netrikdomai pasiekti Elbingo uostą, neįplaukiant į Rusijos teritorinius vandenis.[12]
Remove ads
Etimologija
Lagūną, pavadinimu Estmere, IX a. mini anglų keliautojas Vulfstanas. Vietovardį Aismarės pirmą kartą XIX a. pavartojo Georgas Neselmanas. Kazimiero Būgos išpopuliarintas jis įsigalėjo lietuvių mokslinėje literatūroje. Ankstesnis vietovardis minimas 1339 m. Andželino Dulčerto pajūrio žemėlapyje Neria – Aismarių užtakis ir Neringa.[2]
Galerija
Fromborko panorama nuo nerijos
Marios nuo Fromborko pusės
Karaliaučiaus apylinkėse
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads