Aliaska
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Aliaska (angl. State of Alaska) – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, tarp Kanados rytuose ir Beringo sąsiaurio vakaruose.[5] Tai didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija.
.svg)
Remove ads
Etimologija
Aliaskos pavadinimas kilęs iš aleutų kalbos. Žodžiu alaxsxaq aleutai vadina Aliaskos pusiasalį, ir jis gali būti verčiamas „vieta link kur juda jūra“.[6] XVII a. čia pasirodę rusai perėmė žodį kaip Аля́ска. Ilgainiui jis pradėtas vartoti ne tik pusiasaliui, bet visai didelei teritorijai šiaurės vakarų Amerikoje įvardinti.
Istorija
Aliaska buvo pirmoji vieta, per kur iš Azijos į Ameriką perėjo pirmieji žmonės. Kurį laiką tarp Sibiro ir Aliaskos egzistavo sausuma, vadinamoji Beringija. Manoma, kad Amerikos apgyvendinimas per Aliaską galėjo įvykti prieš 20-11 tūkstančių metų.[7] Gerokai vėliau, III tūkst. pr. m. e. iš Azijos į Ameriką atėjo dar viena atsikėlėlių banga - paleoeskimai, kurie apgyvendino šiaurines Amerikos pakrantes, iki pat Grenlandijos. Paskutinės didelės migracijos metu po Aliaskos pakrantes išplito eskimų-aleutų kalbomis kalbančios tautos. Dalis jų, inuitai, kaip Tulės kultūros nešėjai IX-XII a. iš Aliaskos apgyvendino Kanadą ir Grelandiją.
Iki kontakto su europiečiais Aliaska buvo apgyvendinta senųjų gyventojų. Aliaskos pietvakariuose gyveno jupikai (Aliaskos jupikai, Sibiro jupikai ir aliutorai), Aleutų salose - aleutai. Regiono šiaurės vakaruose ir šiaurėje - inupiakai (inuitų subetnosas). Visi jie kalbėjo giminingomis eskimų-aleutų kalbomis ir užsiėmė jūros žvėrių medžiokle. Subarktinėje taigoje krašto gilumoje gyveno elnių medžiotojai atapaskai. Pietrytinėje Aliaskoje aukšto išsivystymo lygio kultūras sukūrė tlingitai ir haidai.[8]
Pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis – V. J. Beringas, kurio vadovaujama rusų laivyno ekspedicija čia atplaukė 1741 metais. Pirmoji rusų gyvenvietė įkurta 1784 metais, o 1799 metais čia įkurta Rusijos Amerikos bendrovė, iki 1867 m. faktiškai kontroliavusi prekybą kailiais ir medžioklę. Tiesa, XVIII a. pretenzijas į Aliaską reiškė ir Ispanija, kuri 1774-1789 m. surengė čia keletą ekspedicijų iš pietų palei vakarinę Amerikos pakrantę. Tačiau po 1789 m. Nutkos kizės (konflikto su Britų imperija), pasitraukė. Britai irgi žvalgė regioną nuo 1778 m.
Rusija aktyviai kolonizavo pietinę Alaskos pakrantę XIX a. pirmoje pusėje. Ją pirmiausia domino kailiukų prekyba su vietinėmis tautomis (aleutais, jupikais ir tlingitais). Rusų populiacija teritorijoje vos siekė 700 žmonių. Nors didžioji dalis Aliaskos buvo de facto nekolonizuota, 1825 m. nustatyta siena su Britų Šiaurės Amerika (dab. Kanada), o 1824 m. - su JAV.
1867 m. kovo 30 d. nuo Krymo karų susilpnėjusi Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių (po 2 centus už akrą, pagal 2002 m. kursą – apie $86,7 mln.); sutartis pasirašyta Vašingtone.[9] Iš pradžių Aliaska buvo administruojama kaip Aliaskos departamentas (angl. Departament of Alaska), 1884–1912 m. - kaip Aliaskos rajonas (angl. District of Alaska).
XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Aliaskoje rasta aukso, prasidėjus aukso karštligei užplūdo kolonistai, paspartėjo ekonomikos vystymasis. Nuo 1884 metų buvo gubernatoriaus valdoma apygarda, 1903 metais nustatytos ribos su Kanada, nuo 1912 m. Aliaska tapo teritorija (angl. Territory of Alaska).
Aliaska 1959 metais tapo JAV valstija.
Remove ads
Geografija
Aliaska ribojasi su Boforto, Čiukčių, Beringo jūromis, Aliaskos įlanka. Beringo sąsiauris vakaruose skiria Aliaską nuo Rusijos.
Tarp Beringo ir Aliaskos jūrų yra Aliaskos pusiasalis, vakaruose – Siuardo pusiasalis. Valstijos viduryje plynaukštė, rytuose – Jukono plokščiakalnis, pietuose – Aliaskos kalnagūbris, šiaurėje – Brukso kalnagūbris bei Arktinė žemuma. Aliaskai priklauso daug salų, Aleksandro salynas, Aleutų salos, Kodiako sala, Šv. Lauryno sala.
Pietų Aliaskoje yra 17 aukščiausių JAV viršūnių, taip pat ir aukščiausia Šiaurės Amerikos vieta – Makinlio viršūnė (6194 m). Yra ugnikalnių, taip pat 4 ilgiausi pasaulio kalnų ledynai.
Klimatas arktinis (šiaurėje), subarktinis (viduryje), vidutinių platumų jūrinis (Ramiojo vandenyno pakrantėje). Apie 70 % teritorijos amžinas įšalas.
Ilgiausios upės – Jukonas, Kuskokvimas, Tanana. Didžiausias ežeras – Iliamna.
Ekonomika
2003 m. Aliaskos valstijos bendrasis produktas buvo 31 mlrd. dolerių. Pajamos vienam žmogui siekė 33 213 dolerių, o tai 14-tas rezultatas visose valstijose. Žemės ūkis užima mažą dalį Aliaskos ekonomikoje. Žemės ūkio produkcija skirta pirmiausia pačios valstijos reikmėms – čia auginamos daržovės, galvijai, gaminami pieno produktai. Gamyba yra ribota, todėl maistas ir svarbiausios prekės įvežama iš kitur. Žmonės daugiausia dirba biudžetinėse įstaigose ir gamtos išteklių gavybos įmonėse. Ferbankse ir Ankoridže įsteigtos karinės bazės labai svarbios šių miestų ekonomikai. Valstijoje auga paslaugų sektorius ir turizmas.
Kainos Aliaskoje yra didesnės negu likusiose valstijose (neskaitant Havajų). Tiesa, Ferbankse ir Ankoridže pragyvenimas yra pigesnis, negu didžiuosiuose JAV miestuose dėl mažesnių būsto ir transporto kainų. Didelių prekybos centrų atidarymas šiuose miestuose bei Džune taip pat gerokai prisidėjo prie kainų mažėjimo. Vis dėlto kaimo vietovėse dėl labai ribotos transporto infrastruktūros maisto bei vartojimo prekių kainos nepaprastai aukštos, lyginant su kitomis JAV valstijomis. Daug žmonių, gyvenančių tose vietovėse, važiuoja apsipirkti į didžiuosiuose miestuose esančius prekybos centrus.
Gamtiniai ištekliai:
Ekonomika labai priklauso nuo kitų JAV valstijų, kadangi pramonė mažai išvystyta.
Eskimų ir Indėnų gentys pačios pragyvena, naudodamos gamtos išteklius (medžioja, žuvauja, ir t. t.).
Remove ads
Demografija
15,4 % gyventojų – eskimai, aleutai bei indėnai (1998). Miesto gyventojų 65 %.
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys[10]
- Ankoridžas (291,2 tūkst. gyv.)
- Feirbanksas (32,5)
- Džunas (32,2)
- Knikas-Feirvju (19,2)
- Badžeris (19,0)
- Koledžas (11,3)
- Nort Leiksas (9,4)
- Midou Leiksas (9,1)
- Vasila (9,0)
Išnašos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads