Anglikonų bažnyčia

Anglikonų bažnyčia – ankstyvoji protestantizmo atšaka, susikūrusi XVI a. pirmoje pusėje Anglijoje. Anglijoje bažnyčia yra valstybinė, čia yra dvi arkivyskupijos, bažnyčios vadovas – Jungtinės Karalystės valdovo skiriamas Kenterberio arkivyskupas. Įvairių šalių (Anglijos, Airijos, Velso, Škotijos, JAV, Kanados, Australijos) autonomiškos bažnyčios pavaldžios Kenterberio arkivyskupui. Tai viena didžiausių krikščionybės atšakų, turinti apie 110 milijonų šalininkų visame pasaulyje 2001 m.^[1][2]

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kenterberio katedra

Istorija

Bažnyčią įkūrė Anglijos karalius Henrikas VIII, 1534 m. Supremato aktu atsiskirdamas nuo Romos katalikų bažnyčios ir įkurdamas savarankišką, tam pritarė ir Anglijos parlamentas. 1535 m. karalius tapo bažnyčios aukščiausiuoju vadovu, buvo pradėti naikinti vienuolynai, išleisti tikėjimo išpažinimo dokumentai (Confessions of Faith) – Dešimt straipsnių (1536 m.), Vyskupų knyga (1536 m.), Šeši straipsniai (1539 m.), Karaliaus knyga (1543 m.).

1548 m. bažnyčia reformuota, atsisakyta mišių, šventųjų paveikslų, celibato, sukurtas Apeigynas. XVII a. pirmoje pusėje, valdant Karoliui I, bažnyčia žlugo, bet 1661 m. vėl atkurta.

Nuo 1867 m. veikia Anglikonų sąjunga, kuriai priklauso įvairių šalių bažnyčios.

Kryptys

Anglikonų bažnyčios kryptys:

• Aukštoji bažnyčia (High Church Party), artima katalikybei,
• Plačioji bažnyčia (Society for the Promoting Proparation of the Gospel), liberali, ekumeninė (įk. 1701 m.),
• Žemoji bažnyčia (Low Church Party), evangelinė.