Atabegas

Atabegas, Atabekas arba Atabėjus – tiurkiškas titulas, reiškiantis vietininką, bent nominaliai pavaldų sultonui, kurio valdžia yra paveldima. Jis buvo naudojamas Seldžiukų imperijoje ir aplinkinėse teritorijose, ypač XII–XIII a.^[1]

Žodis kildinamas iš tiurkiško ata („tėvas“, „protėvis“) ir beg / bey („valdovas, kunigaikštis“). Kartais atabegais tapdavo regentai valdant mažamečiui Seldžiukų kilmės emyrui, kurie pasinaudodami proga perimdavo valdžią. Neretai jie įsigalėdavo didžiulėse teritorijose ir tapdavo nepriklausomi nuo centrinės valdžios.

Sąrašas

• Maraghos atabegai (Ahmadiliai)
• Azerbaidžano atabegai (Eldegizidai), dar vadinami Atabeg-e Azam („Didžiaisiais atabegais“)
• Farso atabegai (Salguridai)
• Luristano atabegai (Hazaraspidai)
• Mažojo Luristano atabegai (Choršidi)
• Jazdo atabegai (Kakujidai)
• Mosulo atabegai (Zangidai)
• Samcchės atabegai (Džakeliai)