Bielsko apskritis (1808–1915)

Bielsko apskritis (rus. Бельский уезд, lenk. Powiat bielski) – viena iš Rusijos imperijos, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskričių. Apskrities centras – Bielskas. Apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Balstogės, Bresto, Pružanų ir Valkavisko apskritimis, Lomžos gubernijos Mazovijos Vysokio ir Mazovijos Ostruvos apskritimis bei Sedlcių gubernijos Sokoluvo ir Konstantinuvo apskritimis.

Kitos reikšmės – Bielsko apskritis (reikšmės).

Bielsko apskritis rus. Бельский уезд lenk. Powiat bielski
← 1808 – 1919 →
Apskritis Balstogės srityje 1807-1842 m.
Administracinis centras	Bielskas
Valsčiai	15 (1913)
1807-1842	Balstogės sritis (1807-1842)
1842-1915	Gardino gubernija
1915-1919	Oberostas
Gyventojų	164 441 (1897)
Plotas	3 600 km²

Istorija

Po Tilžės taikos, 1807 m. visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto srities.

Administracinis suskirstymas

1913 m. apskritį sudarė 15 valsčių:^[1]

• Aleksandruvkos valsčius, Dubiažyno valsčius, Grodzisko valsčius, Kleinikų valsčius, Losinkos valsčius, Malešių valsčius, Naroikų valsčius, Novoberezovo valsčius, Oleksino valsčius, Orlios valsčius, Pasynkų valsčius, Pavlų valsčius, Raisko valsčius, Semiatyčių valsčius ir Skužeco valsčius.

Gyvenvietės

Į apskritį įėjo šie didesni miestai: Bielskas, Branskas, Drohičinas, Kleščelė, Mielnikas ir Narevas. Mažesni miesteliai: Bočkai, Cechanovecas, Nemiruvas, Orla ir Semiatyčės. Apskrityje buvo 544 kaimai, 49 kiemai ir palivarkai.

Gyventojai

Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 164 441 gyventojų. Bielsko mieste gyveno 7464 žmonės, 4087 Branske, 1707 Drohičine, 2013 Kleščelėje, 1485 Mielnike ir 1434 Nareve.

Tautinė sudėtis

• Ukrainiečiai - 39,1% (64 256);
• Lenkai - 34,9% (57 331);
• Žydai - 14,9% (24 486);
• Rusai - 5,9% (9 758);
• Gudai - 4,9% (8 068);
• Vokiečiai - 0,24% (397);
• Latviai - 0,01% (23);
• Lietuviai - 0,004% (7);
• Kiti - 0,06% (115).^[2]