Britų imperija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Britų imperija (angl. British Empire) – didžiausia visų laikų pasaulio imperija, klestėjusi nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio.[1] 1921 m. joje gyveno ~458 mln. gyventojų (ketvirtis tuometinės Žemės populiacijos), plotas siekė 33 mln. km². Britų imperija driekėsi visuose žemynuose, todėl buvo sakoma, kad joje „niekad nenusileidžia saulė“. Savo klestėjimo viršūnę pasiekė karalienės Viktorijos valdymo metu. Britų imperijos kolonijos buvo Australija, Kanada, JAV (iki 1776 m.), beveik visa pietinė Afrika, Indija, Karibų jūros regionas, Okeanija, Pietryčių Azija. Dabar daugelis buvusių kolonijų priklauso Britų Sandraugai.

Dėl britų imperializmo buvusiose kolonijose išplito anglų kalba, britiška teisė, švietimas, matavimo sistema.
Remove ads
Britų imperijos kolonijinis augimas
Po to, kai baigėsi Šimtametis karas, Anglija ieškojo naujų žemių ir prekybinių kelių. K. Kolumbui 1492 m. atradus Amerikos krantus, 1497 m. Anglijos karalius Henrikas VII išsiuntė Giovanni Caboto vadovaujamą ekspediciją ieškoti prekybinių kelių į Aziją. Dėl netrukus Anglijoje prasidėjusios reformacijos, tolimesnės prekybos kelių paieškos sustojo. Valdant karalienei Elžbietai I augo Anglijos nesutarimai su Ispanija. Abi šalys ėmė varžytis dėl naujų žemių. Anglijos valdžia leido kaperiams F. Dreikui, John Hawkins ir kitiems naudoti karo laivus grobti priešo prekybinius laivus, kurie tuo metu vertėsi piratavimu, vergų prekyba.
![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Europa
Azija
Afrika
Šiaurės Amerika
Pietų Amerika ir Karibų jūros salos
Australija ir Okeanija
Remove ads
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads