Burbonai
Europos valdovų dinastija, kilusi iš Prancūzijos From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Burbonai (pranc. Bourbons, isp. Borbones, it. Borboni) – viena žymiausių Europos valdovų dinastijų, su pertraukomis 1589–1792 m., 1814–1815 m., 1815–1848 m. valdžiusi Prancūziją, 1700–1808 m., 1814–1868 m., 1874–1931 m. ir nuo 1975 m. Ispaniją, 1735–1805 m., 1814–1860 m. Neapolio ir Abiejų Sicilijų karalystes, taip pat 1748–1808 m., 1847–1859 m. Parmos ir Pjačencos hercogystę.
Remove ads
Istorija

Kilusi iš Kapetų dinastijos šakos. Dinastijos pradininkas Klermono kunigaikštis Robertas Kapetas (1256–1317 m.)
Prancūzijos Burbonų dinastijos pradininkas – Henrikas IV. Burbonai buvo nuversti 1792 m. per Prancūzijos revoliuciją, Liudvikas XVI 1793 m. giljotinuotas. 1814 m. ir 1815 m. Burbonų valdžią pakartotinai atkūrė antinapoleoniškoji koalicija. Po 1830 m. Liepos revoliucijos karaliumi tapo Burbonų dinastijos jaunesniosios atšakos atstovas Liudvikas Pilypas, nuverstas per 1848 m. revoliuciją.
Ispanijos Burbonų dinastijos pradininkas – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV vaikaitis Pilypas V. Burbonai Ispaniją valdė iki 1931 m. revoliucijos. Nuo 2014 m. valdo Jono Karolio sūnus Pilypas VI Burbonas.
Ispanijos karaliaus Pilypo V sūnūs 1735 m. pradėjo valdyti Neapolio karalystę ir 1748 m. – Parmos ir Pjačencos hercogystę. Šių Burbonų dinastijos atšakų valdovai buvo nuversti 1859–1860 m. Italijos suvienijimo metu.[1]
Remove ads
Burbonai
Remove ads
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads