Echidna (mitologija)

Echidna (ekhis, „ji gyvatė“) graikų mitologijoje – mitinė pabaisa, vadinama „Visų monstrų motina“. Hesiodas Teogonijoje Echidną aprašė kaip pabaisą, kuri su Tifonu susilaukė visų didžiausių monstrų graikų mitologijoje. Ji dažniausia priskiriama prie Urano ir Gajos, arba Keto vaikų arba Chrisaoro ir Kalirhojės. Ji turėjo gražios moters veidą ir gyvatės kūną. Gyveno tarpeklyje, toli nuo dievų ir žmonių. Kai ji kartu su Tifonu užpuolė Olimpo kalną, Dzeusas juos nugalėjo ir Tifoną įkalino po Etnos ugnikalniu. Bet Dzeusas leido Echidnai ir jos vaikams gyventi, kaip iššūkį būsimiems didvyriams. Jos vaikus nugali Heraklis, Belerofontas, Edipas; tai žymi herojinės mitologijos pergalę prieš teramorfizmą.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tifono ir Echidnos palikuonys:

1. Gerionas
2. Nemėjos liūtas
3. Cerberis
4. Ortras
5. Ladonas
6. Chimera
7. Sfinksas
8. Lernos hidra
9. Etonas

Pagal Herodotą, Heraklis su ja turėjo tris vaikus:

1. Agatirsas
2. Gelonas
3. Skita

Kita informacija

Šios būtybės pavadinimą (arba zoologinį pavadinimo atitikmenį) savo pavadinime naudoja grupė „Echidna aukštyn“.