Eigulių piliakalnis

Piliakalnis

Piliakalnis yra Kauno klinikų rajone (į pietvakarius), upės kranto aukštumos kyšulyje. Iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia gilios daubos, iš rytų ir pietryčių prieina gretimos aukštumos, nuo kurių piliakalnį skiria apie 50 m ilgio griovys. Aikštelė 70 x 60 m dydžio, nuapvalintais kampais. Jos rytiniame gale supiltas 5–6 m aukščio pylimas.

Aikštelė ir pylimas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą kasant apkasus ir vėlesnių statybų. Joje rasta žiestų puodų, puoštų horizontaliomis lygiagretėmis ir banguotomis linijomis bei įvairiomis įkartomis, šukių, apdegusio molio tinko gabalų, geležinis arbaleto strėlės antgalis.

Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo 1379 m. rašytiniuose šaltiniuose minima ir 1382 m. birželio 30 d. per Vokiečių ordino antpuolį sudeginta Eigulių (Egollen) pilis.^[2]

Pietinėje piliakalnio dalyje galima atrasti išlikusių, bet vandalų nuniokotų bunkerių, kurių šaunamosios skylės atsuktos į Neries pusę. Gali būti, kad tai buvo ginybinis bunkeris nuo puolimo iš vakarų.

Remove ads

Galerija

Jonavos g. Objekto rodyklė prie įvažiavimo į Kamajų gatvelę
Savadarbė rodyklė papėdės krūmuose, Kamajų g. gale
Naujas paminklo ženklas papėdėje
Paminklo ženklas (Lietuvos TSR laikų) prie piliakalnio viršūnės
Ant piliakalnio, aukščiausia vieta. Bunkerio liekanos
Ant piliakalnio, aukščiausia vieta, žvelgiant į Klinikų pusę
Ant piliakalnio, aikštelė

Kapinynas

Kapinynas yra prie dab. Eigulių kapinių, apardytas. 1935 m. ir 1937-1938 m. kasinėjo Kauno kultūros muziejus, tyrimų vadovas Jonas Puzinas. Ištirta IV a. - VII a. 47 nedegintų ir 4 sudegintų mirusiųjų kapai. Nedeginti mirusieji laidoti duobėse, kai kurių duobių dugne aptikta akmenų. Sudeginti laidoti apskritose duobutėse, jų kaulai išrinkti iš laužo arba supilti kartu su degėsiais. Vyrų kapuose rasta geležinių įmovinių kirvių, ietigalių, peilių, segių, žiedų. Moterų kapuose buvo gausiau papuošalų - apgalvių, šaukštinių ir dėželinių antkaklių, lankinių segių, smeigtukų, juostinių storagalių ir įvijinių apyrankių, daug stiklo, emalio ir gintaro karolių, t. p. darbo įrankių (peilių, ylų, verpstukų).

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1954 m. ir 1962 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Gyvenvietės

Į šiaurės rytus nuo kapinių yra akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės. 1948 m., 1952-1953 m. ir 1957 m. Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus (vadovė Rimutė Rimantienė) ištyrė gyvenviečių grupę, buvusią Neries II viršsalpinėje terasoje. Gyvenviečių apatiniuose sluoksniuose rasta vėlyvojo paleolito (X-IX tūkstantmetis iki m.e.) stovyklų liekanų. Rasta židinių žymių, titnaginių svidrinio tipo strėlių antgalių, ilgųjų gremžtukų, rėžtukų, dvigalių skaldytinių, skalūno plokštelė su įraižomis. Kai kurių gyvenviečių viršutiniai kultūriniai sluoksniai priskiriami vėlyvojo neolito Pamarių kultūrai. Juose aptikta 11 židinių, virvelinės ir šiek tiek brūkšniuotos keramikos bei titnago dirbinių.

Smiltyne prie upelio, buvusiose gyvenvietėse, rasta neolito dirbinių: lancetinių ir skersinių antgalių, retušuotų skelčių, nuoskalų, šiek tiek brūkšniuotos keramikos. Neries III viršsalpinėje terasoje (trečioji gyvenviečių grupė) aptikta siaurų retušuotų skelčių, nuoskalų.^[3] Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

Jaučakių piliakalnis 22 km
Bernatonių piliakalnis 8 km

Vaidatonių piliakalnis 49 km

Lepšiškių piliakalnis 10 km
Naujasodžio piliakalnis 5 km

Virbališkių piliakalnis 12 km
Pyplių piliakalnis 10 km