Figa
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Figa – fikuso (Ficus) genties augalų valgomas vaisius.
.jpg)
Reikšmė gyvūnams
Figos yra gana svarbus maisto išteklius vaisėdžiams tropikų miškų gyvūnams (vaisėdžiams šikšnosparniams, kapucinams, langūrams, mangabiams ir kt.). Kai kurių rūšių paukščiai (pvz., ragasnapiniai, biulbiuliniai ir kt.) minta beveik vien figomis, kai jų yra daug.
Išvaizda
Figos būna nuo geltonos iki juodai mėlynos spalvos, spalva priklauso nuo veislės ar rūšies. Skiautėtalapio fikuso figos dažniausiai gelsvažalės, forma kiek primena kriaušes, dydis sulig 1-2 graikiškais riešutais. Neprinokę vaisiai turi aitrių pieniškų sulčių, todėl nevalgomi. Figose yra daug smulkių sėklų, vaisių skonis vidutiniškai ar labai saldus, kartais – šleikščiai saldus.
Figos maistui
Fikusų rūšių labai daug, valgomos figos auga, pvz., ant:
- Skiautėtalapis fikusas (Ficus carica). Jis nuo senovės dėl figų auginamas Viduriniuose Rytuose, Rytų Europoje (pvz., Kryme).
- Šilkmedinis fikusas (Ficus cocculifolia; sinonimai Ficus gnaphalocarpa; Ficus sycomorus; Ficus sycomorus subsp. gnaphalocarpa; Ficus trachyphylla; Sycomorus gnaphalocarpa; Sycomorus trachyphylla)
Daugelio kitų rūšių fikusų vaisiai irgi valgomi, bet turi tik vietinę ekonominę reikšmę, valgomi kaip renkami laukinių augalų vaisiai.
Kaip valgomos
Figos valgomos šviežios, džiovintos, konservuotos. Iš šviežių figų verda uogienę ir džemą. Troškintos figos yra tipiškas prancūziškas delikatesas, vertinamas gurmanų ir valgomas kartu su žąsų kepenėlių paštetu (Foie gras), mėsa arba sūriu.
Maistingumas
Šviežiose figose būna iki 24 % cukrų, džiovintose – iki 37 %. Vaisiai turi organinių rūgščių, rauginių medžiagų, baltymų, riebalų.
100 g Ficus carica džiovintų žalių figų cheminė sudėtis
Remove ads
Produkcija
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads