Gustavas I Vaza

From Wikipedia, the free encyclopedia

Gustavas I Vaza

Gustavas I Vaza (šved. Gustav Vasa, tikr. Gustav Eriksson, 1496 m. gegužės 12 d. Rydboholmas ar Lindholmenas prie Stokholmo – 1560 m. rugsėjo 29 d. Stokholmas) – 15231560 m. Švedijos karalius.

Daugiau informacijos Vazų dinastija, Visas vardas ...
Gustavas I Vaza
Švedija
Švedija
Švedija
Švedija
Švedijos karalius
Thumb
Vazų dinastija
Visas vardas Gustavas Eriksonas
Gimė 1496 m. gegužės 12 d.
Rydboholmas ar Lindholmenas prie Stokholmo
Mirė 1560 m. rugsėjo 29 d. (64 metai)
Stokholmas
Tėvas Erikas Johansonas
Motina Cecilija Mondoter
Sutuoktinis (-ė) Kotryna Saks-Lauenburg
Margareta Leijonhufvud
Katarina Stenbok
Vaikai Erikas XIV Vaza
Jonas III Vaza
Katarina
Cecilija
Magnusas
Karolis
Ana Marija
Stenas
Sofija
Elžbieta
Karolis IX
Švedijos karalius
Valdė 1523-1560 m.
Pirmtakas Kristijonas II
Įpėdinis Erikas XIV Vaza
VikitekaGustavas I Vaza
Parašas
Thumb
Uždaryti

Biografija

Thumb
Gustavo I Vazos antroji žmona Margareta Leijonhufvud
Thumb
Gustavo I Vazos trečioji žmona Katarina Stenbok

Kilęs iš didikų giminės, kuri priešinosi 1397 m. Kalmaro unijai. Tėvas Erikas Johansonas, motina Cecilija Mondoter.

Vazų dinastijos pradininkas.

Šeima

1531 m. rugsėjo 24 d. vedė Kotryną Saks-Lauenburg (15131535 m.). Su ja gimė Erikas XIV Vaza (15331577 m.), 1560–1568 m. Švedijos karalius.

1536 m. vedė antrąkart. Antroji žmona Margareta Leijonhufvud (15141551 m.). Jų vaikai:

1552 m. rugpjūčio 22 d. vedė Katariną Stenbok (15351621 m.).

Valdymas

15181519 m. danų kalintas kaip įkaitas. Pabėgo į Liubeką. Po 1520 m. vadinamosios Stokholmo kruvinosios pirties, per kurią buvo išžudyta daug švedų didikų, tarp jų ir Gustavo tėvas, Dalarnoje 1521 m. surengė sukilimą prieš Danijos valdžią. Liubeko remiamas pasiekė pergalę, 1523 m. paskelbtas Švedijos karaliumi. Tuo buvo galutinai nutraukta Kalmaro unija.

1527 m. perėmė dalį Bažnyčios turtų ir pajamų, 1536 m. Örebro sinodas įvedė liuteronybę. 1540 galutinai nutraukė ryšius su Vatikanu, buvo paskelbtas Švedijos bažnyčios vadovu. Sukūrė centrinę administraciją, valstybės iždą, stiprią kariuomenę. Slopino 1527–1528 m., 15421543 m. ir kt. sukilimus.

1544 m. privertė parlamentą paskelbti Švedijos sostą Vazų paveldimu, o evangelikų liuteronų tikėjimą – valstybine religija. Ypač prižiūrėjo karaliaus kanceliarijos ir iždo valdininkų darbą. Kaip didžiausias šalies žemvaldys stengėsi sukultūrinti naujas žemes, plėtė valstybinių dvarų tinklą. Vykdė taikią užsienio politiką, tik 15551557 m. kariavo su Maskva.[1]

Thumb
Gustavo I Vazos sarkofagas

Literatūra

  • Roberts, Michael: The Early Vasas: A History of Sweden 1523–1611 (1968)
  • Åberg, Alf: Gustav Vasa 500 år / The official anniversary book (1996)
  • Lars-Olof Larsson: Gustav Vasa – Landsfader eller tyrann? (2003)

Šaltiniai

Nuorodos

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.