Druskos rūgštis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Druskos rūgštis – stipri rūgštis, gaunama HCl dujas tirpinant vandenyje. Ją atrado Jabir ibn Hayyan maždaug 800 metais. Dabartinė šios rūgšties gamyba siekia apie 20 milijonų tonų skaičiuojant tik HCl dujas. Ji naudojama plastikų tokių kaip PVC gamyboje, vaistų gamyboje, maisto, odos apdirbimo pramonėje. Tai skrandžio sulčių sudedamoji dalis.
| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Kadangi HCl dujų tirpumas vandenyje ribotas, koncentruota druskos rūgštimi laikomas apie 33 % tirpalas. Didesnei nei 40 % koncentracijai pasiekti ir išlaikyti reikia ypatingų sąlygų.
Remove ads
Gamyba
Pramonėje gaminama deginant chlorą vandenilio atmosferoje:
Organinėje sintezėje gaminant halogenintus junginius tokius kaip teflonas HCl yra kaip kitas produktas kurį irgi gera idėja ne išmesti, o naudoti kitur:
Toks kelias pasirenkamas todėl, kad R-H + F2 → nevaldomas sprogimas ir labai bloga (jei išvis kokia nors) išeiga!
Laboratorijoje HCl gaunama valgomąją druską veikiant koncentruota sieros rūgštimi ir gautas dujas leidžiant per stiklinę su vandeniu. Taip galima gauti net koncentruotą druskos rūgštį:
Remove ads
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads