Hermann Göring
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Hermanas Vilhelmas Gioringas (vok. Hermann Wilhelm Göring, 1893 m. sausio 12 d. Rozenheime – 1946 m. spalio 15 d. Niurnberge) – karo nusikaltėlis, Nacistinės Vokietijos politikas ir karinis vadovas. Antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis, nacių partijos (NSDAP) lyderis.[1]
1932–1945 m. Vokietijos Reichstago prezidentas ir Trečiojo Reicho ministras. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas.[1] Atsakingas už koncentracijos stovyklų ir gestapo (nacių slaptosios policijos) sukūrimą. Ją perdavė SS vadui Heinrichui Himleriui. 1941 m. Reinhardui Heidrichui įsakė suorganizuoti galutinį sprendimą nužudyti milijonus žydų (Holokaustas) ir lenkų.
Vienas iš 25 asmenų, teisiamų Niurnbergo tribunole. 1946 m. spalio 1 d. už karo nusikaltimus nuteistas pakarti, tačiau likus ~3 valandoms iki pakorimo, nusižudė prakąsdamas stiklinę kalio cianido kapsulę.[2]
Remove ads
Ankstyvieji metai
Hermanas Gioringas gimė Ernsto Heinricho Gioringo ir Franciskos Gioring šeimoje 1893 m. Rozenheime, Aukštutinėje Bavarijoje. Tėvas buvo teisėjas, kurį 1885 m. Vokietijos kancleris Otas von Bismarkas paskyrė pirmuoju Pietvakarių Afrikos (šiandien – Namibija) reichskomisaru (generalgubernatoriumi).[3]
Turėjo du brolius Albertą Gioringą ir Karlą Ernstą Gioringą, bei dvi seseris Olga Teresę Sofiją Gioring ir Paula Elizabet Roza Gioring.[4]
Pirmuosius trejus gyvenimo metus praleido motinos draugo namuose, nes Gioringo tėvas buvo Namibijoje.[3] Nuo 1901 m. gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino, su kuriuo jo motina turėjo romaną, dvare.[5] Lankė mokyklas Fiurte ir Ansbache. Žaidimai, kuriuos jis žaidė vaikystėje, visada buvo apie karą.[6]
1905 m. įstojo į karo mokyklą Karlsrūhėje. 1912 m. išlaikė abitūrą ir karininko egzaminą. Tada išvyko į Bavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-oji pėstininkų divizija) Miulūze.[7]
Remove ads
Pirmasis pasaulinis karas
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pėstininkų leitenantu. 1915 m. dėl reumato atsigulė į ligoninė.[8] Draugas Bruno Loerzeras paskatino prisijungti prie oro pajėgų. Prancūzijoje įvykdęs žvalgybos užduotį, 1915 m. apdovanotas Didžiuoju Geležinio Kryžiaus kryžiumi.[9] 1916 m. išmoko pilotuoti lėktuvą. 1916 m. kovo 14 d. numušė pirmąjį bombonešį. 1917 m. tapo 27-osios eskadrilės grupės vadu.[9] 1918 m. numušė 19-ąjį lėktuvą, jam įteiktas Pour le Mérite ordinas, aukščiausias oro pajėgų apdovanojimas tuometinėje Vokietijoje.[8] Po Manfredo von Richthofeno mirties tapo eskadrono „Raudonasis baronas“ vadu.[9]
Remove ads
Veimaro Respublika
1919–1921 m. dirbo pilotu-kaskadininku Skandinavijoje. 1922 m. lapkritį susitiko su Adolfu Hitleriu, tapo NSDAP nariu.[9]
Stokholme 1923 m. vasario 3 d. susituokė su Carin von Kantzow.[10]
1923 m. vadovavo SA (šturmo būriui), dalyvavo alaus puče, buvo sužeistas. Išvyko į Austriją. Dėl skausmo gydytojas jam suleido morfijaus, nuo kurio tapo priklausomas.[11] 1927 m. amnestuotas, grįžo į Vokietiją [12] 1928 m. tapo Veimaro Respublikos Reichstago nariu.[13] Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Reichstago narys.[9] 1932 m. NSDAP tapo galingiausia Reichstago partija. Geringas tapo Reichstago prezidentu.[12]
Trečiasis Reichas
1933 m. Hitleriui tapus Veimaro Vokietijos reichskancleriu, jis paskyrė Geringą Reicho ministru be portfelio. 1933 m. balandį paskirtas Prūsijos ministru prezidentu. 1933 m. rugpjūčio 30 d. Paulas von Hindenburgas suteikė generolo laipsnį.[9] 1934–1935 m. tapo kelių ministerijų ministru.
1931 m. mirė pirmoji žmona, 1935 m. Berlyne susituokė su Emmy Sonnemann.[reikalingas šaltinis] 1936 m. išsiuntė vokiečių kondoro legioną į Ispaniją padėti Fransiskui Frankui. Po 1938 m. krištolinės nakties buvo atsakingas už žydų išvarymą iš Vokietijos ekonomikos.[12] Per Antrąjį pasaulinį karą didžiausias jo pralaimėjimas buvo oro mūšyje prieš Didžiąją Britaniją.[12] 1939 m. Hitleris Gioringą įvardijo savo įpėdiniu.[11]
1940 m. Hitleris jį paskyrė Reichsmaršalu.[11] 1941 m. Gioringas įsakė Heidrichui parengti Holokausto planą.[14] 1942 m. Fricui Zaukeliui įsakė pramonės darbams panaudoti Rusijos gyventojus.[reikalingas šaltinis]
1943 m., 50-ies metų jubiliejaus proga, surengė prašmatnią puotą.[9] 1945 m. balandžio 20 d., pasakęs kad turi svarbių reikalų Pietų Vokietijoje,[15] iš Hitlerio gimtadienio išvyko į Berchtesgadeną.[16] Iš Berchtesgadeno telegrafavo Hitleriui į Berlyną, paklausė apie valstybės reikalų perėmimą.[9] Karui baigiantis, ėmė kalbėtis su sąjungininkais. Todėl Hitleris Gioringą įsakė įkalinti. Gioringas kreipėsi į amerikiečius.[12]
1945 m. balandžio 29 d. Hitlerio iš visų pareigų ir partijos nušalintas, įsakytas suimti. Hitleris tai užrašė testamente.[17]
Remove ads
Po karo
1945 m. gegužės 9 d. Bavarijoje pasidavė.
1945 m. lapkričio 20 d. prasidėjo Niurnbergo tribunolas. 1946 m. kovo 18 d. Gioringą apklausė sąjungininkai.[18] Įkalintas Niurnberge; buvo trečias svarbiausias nacių pareigūnas, teisiamas Niurnberge. Aukštesnius laipsnius turėjo tik Reicho prezidentas (buvęs grosadmirolas) Karlas Denicas ir buvęs fiurerio pavaduotojas Rudolfas Hesas.
1946 m. spalio 1 d. tribunolo nuteistas pakarti. Likus 3 valandoms iki egzekucijos nusinuodijo prakandęs stiklinę kalio cianido kapsulę. Kaip ją gavo ir kiek laiko ją slėpė, neaišku. Teigta, kad ją padovanojo amerikiečių kareivis, įsimylėjęs Gioringą pažįstančią vokietę.[19][20]
Remove ads
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads