Hlebavičiai

Hlebavičiai^[1] (lenk. Hlebowiczowie) – XV a. – XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) didikų giminė.

Glebavičiai
Herbas "Leliva"
Kilmė	etninė Lietuva
Pradininkas	Glebas Vėžaitis
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XV a. – XVII a.
Šalys	LDK

Giminė

Katalikai, kilę iš etninės Lietuvos.^[1] Pirmasis iš XV a. antrosios pusės žinomas giminės atstovas Glebas Vėžaitis. Per herbus (Lelija (herbas)Leliva) giminiavosi su tuo metu įtakingais didikais Manvydais. Dėl to ir dėl glaudžių ryšių su valdančiąja Jogailaičių dinastija iškilo jo sūnūs Jurgis, Stanislovas ir Petras Glebavičiai.

Glebavičiai nuolat būdavo skiriami LDK rusiškų žemių (Smolenskas, Polockas, Vitebskas) vietininkais arba vaivadomis, neretai – centrinės valdžios pareigūnais (buvo Vilniaus ir Trakų vaivados, LDK maršalkos, iždininkai). Pasižymėjo XV a. pab.- XVI a. pirmosios pusės karuose su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, dalyvavo pasiuntinybėse.

Pavardė Glebas – lenkiškos, baltarusiškos kilmės (lenk. Gleb, Hleb, bltr. Глеб).^[2] Toliau per sen. rus. Гълѣбъ kilusi iš senovės skandinavų vardo Guðleifr (plg. sen. šved. *Guðlēfr).^[3]

Žymiausi giminės atstovai

Pauliaus Oderborno poema Hymnus de antiqua et illustri Heleboviciorum gente, 1583, skirta Lietuvos istorijai ir Glebaičių giminei

• Glebas Vėžaitis – giminės pradininkas
  • Jurgis Glebavičius (?-po 1520) – 1492–1499 m. Smolensko vietininkas, 1508–1514 m. Smolensko vaivada, išgarsėjo gindamas Smolenską. Jurgis Glebavičius savo giminės herbą suteikė Brastos muitininkui Mykolui Juozapavičiui, taip padėjo šiai žydų giminei įsitvirtinti LDK valdančiajame elite.
    • Mikalojus Jurgaitis Glebavičius (?-1514) – išgarsėjo gindamas Smolenską
    • Jonas Glebavičius (?-1549) – Glebavičių įtaką ypač sustiprino Jurgio sūnaus veikla. Kaip ištikimas Bonos Sforcos šalininkas, jai konfliktuojant su Lietuvos ponais parėmęs Žygimanto Augusto kandidatūrą į didžiojo kunigaikščio sostą, jis 1542 m. tapo Vilniaus vaivada, 1546 m. – LDK kancleriu. Buvo vienas turtingiausių Lietuvos didikų: pagal 1528 m. LDK kariuomenės surašymą duodavo 148 raitelius, o tai atitiko 184 valstiečių tarnyboms iš savo ir dar 88 iš žmonos valdų. Valdovo pavyzdžiu kūrė savo dvarą – jo pareigūnai vadinti maršalkomis, pakamariais ir kt.
      • Jonas Glebavičius (?-1590) – Ryšius su LDK valdovo gimine išsaugojo ir jo sūnus Jaunystėje lavinosi Šv. Romos (Vokietijos) imperatoriaus dvare, kurį laiką buvo Žygimanto Augusto dvariškis, 1580–1586 m. – LDK didysis iždininkas, 1586–1590 – Trakų vaivada. Perėjęs į evangelikų reformatų tikėjimą globojo kalvinų spaustuvę Vilniuje, rėmė Andrių Volaną ir Joną Lasickį.
  • Stanislovas Glebavičius (?-1513) – 1495–1501 m. Vitebsko vietininkas, 1501–1513 m. Polocko vaivada 1492–1511 m. buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės derybininkų su Maskva.
  • Petras Glebavičius –

Paskutinis žymus LDK veikėjas iš Glebavičių giminės – Smolensko vaivada Jurgis Karolis Glebavičius (?-1669) – XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija dalyvis. 1655 m. atsisakė pripažinti Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdžią, nors buvo vedęs Kėdainių sutarties su švedais iniciatoriaus Jonušo Radvilos seserį Kotryną. Aktyviai dalyvavo rengiant 1667 m. Andrusovo paliaubų sutartį su Maskva. 1668–1669 m. – Vilniaus vaivada.^[1]