Ingė Lukšaitė

Ingė Lukšaitė (g. 1940 m. vasario 2 d. Kaune) – kultūros istorikė, docentė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Ingė Lukšaitė
Gimė	1940 m. vasario 2 d. (85 metai) Kaune
Tėvas	Kazimieras Lukša
Motina	Meilė Lukšienė
Veikla	kultūros istorikė, docentė, habilituota daktarė.
Organizacijos	Lietuvos istorijos institutas
Pareigos	vyresnioji mokslinė bendradarbė
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas. 1999 m. Martyno Mažvydo premija 2002 m. Lietuvos mokslo premija

Biografija

Tėvas Kazimieras Lukša, motina Meilė Lukšienė, brolis Rimtis Lukša, sesuo Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, išsiskyrusi. Vaikai Julija Ikamaitė 1967 ir Austėja Ikamaitė 1973. 1962 m. Vilniaus universitete baigė istorijos specialybę. 1972 m. istorijos mokslų kandidatė, 1993 m. – nostrifikuota humanitarinių mokslų daktarė.

1962–1964 m. Vilniaus rajono Trakų Vokės aštuonmetės mokyklos mokytoja. 1964–1967 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantė, 1967–1980 m. šio instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1980 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1988–1990 m. Lietuvos dailės akademijos, 1995–2002 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 2001–2007 m. Klaipėdos universiteto dėstytoja, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. 2003–2008 m. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja.

Nuo 1992 m. leidinių „Knygotyra“, „Liaudies kūryba“ bei serijos „Senoji lietuvių literatūra“ redakcijos kolegijos narė. Dalyvavo respublikinėse, tarptautinėse bei užsienio istorikų, knygotyrininkų ir bibliotekininkų konferencijose.

Mokslinė veikla

Nagrinėja Lietuvos XVI–XVII a. kultūrą, knygos ir bibliotekų istoriją. Tyrimų kryptys: Lietuvos kultūros istorija XV–XVII a., reformacijos Lietuvos istorija (XVI–XVII a.). . Skelbia Lietuvos kultūros istorijos šaltinius: Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII a. – XVII a. Istorijos šaltinių antologija, viena sudarytojų ir rengėjų (1994 m.). Parengė Andriaus Volano „Rinktinius raštus“ (1996 m.), Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla” (t. 1 1999 m., t. 2 2004, t. 3 2006 m., t. 4 2011 m.).^[1] Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių.

Bibliografija

• Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a., 1970 m.
• Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje, 1976 m.
• Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje, 1980 m.
• Lietuvos kultūros istorijos bruožai, su Juozu Jurginiu, 1981 m.
• Lietuvos istorija, su kitais, 1988 m.
• Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje, 1999 m. ISBN 9986-861-76-4
• Lietuvos pedagoginės minties raida XVI–XVII a. kultūros veikėjų raštuose, straipsnių rinkinys, 1991 m.
• Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653 m.) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, 2001 m.
• Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, su kitais, 1983 m.
• Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 m., su kitais, 1988 m.
• Lietuvos reformatų bažnyčios istorinė apybraiža (Die reformatorischen Kirchen Litauens: ein historischer Abriss), su kitais, 1998 m.
• Lietuvos evangelikų bažnyčios: Istorijos metmenys, su kitais, 2003 m.

Įvertinimas

• 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas.
• 1999 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui.
• 2002 m. Lietuvos mokslo premija.