Jamuna
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Jamuna (hind. यमुना = Yamunā) arba Džamna, Džamuna[1] (urd. جمنا = Jamnā) – upė Indijoje; didžiausias, dešinysis Gangos intakas. Prasideda Zanskaro kalnagūbrio ledynuose (ties Jamunotre), Himalajų kalnuose, Utarakhando valstijoje. Aukštupyje teka kalnuotomis vietovėmis, paskui pasuka į pietryčius ir srūva aliuvine Indo–Gangos lyguma. Pačiame žemupyje teka lygiagrečiai su Ganga – tarp šių upių įsiterpia itin tankiai gyvenama sritis Doabas („dvi upės“). Kerta Delio teritoriją, Harijanos, Utar Pradešo valstijas. Susilieja su Ganga ties Alachabadu.
| Jamuna | |
|---|---|
| Jamuna Mathuroje | |
| Ilgis | 1384 km |
| Baseino plotas | 351 000 km² |
| Vidutinis debitas | 2500 m³/s |
| Ištakos | Himalajai |
| Žiotys | Ganga |
| Šalys | |
| Jamuna | |
Didžiausi intakai: Hindonas (kairysis), Tonsas, Čambalis, Sindhas, Betva, Kenas (dešinieji).
Vasaros musono metu smarkiai patvinsta, neretai sukelia didelius potvynius. Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui. Laivuojama nuo Delio.[2][3] Prie Jamunos įsikūrę Delio, Faridabado, Mathuros, Agros, Alachabado miestai.
Jamunos upė minima vėlyvojoje „Rigvedos“ dalyje, paskesniuose vediniuose, epiniuose, puraniniuose tekstuose, kur sutapatinama su mitine mirties valdovo Jamos seserimi-dvyne Jame. IV–III a. pr. m. e. graikiškuose šaltiniuose upė minima kaip Iomanes. Gangos–Jamunos tarpupis buvo Indijos civilizacijos židinys.
Prie Jamunos yra daug hinduistinių šventviečių (tyrthų). Svarbiausios – ištakose esanti Jamunotrė ir ties sąlaja su Ganga esanti triveni sangama („trisrautė santaka“) – joje kas dvylika metų vyksta kumbha mela.
- Jamunos baseinas
- Jamunos ištakos Jamunotrėje
- Jamuna ties Agra
- Triveni sangama Alachabade
Remove ads
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads
