Jerevanas

Jerevanas (arm. Երևան) – Armėnijos sostinė ir didžiausias miestas. Išsidėstęs prie Razdano upės, Ararato kalno papėdėje, netoli sienos su Turkija.

Jerevanas Երևան
Jerevano panorama ir kraštovaizdis
Jerevanas 40°10′0″ š. pl. 44°31′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: (UTC+5)
Valstybė	Armėnija
Įkūrimo data	782 m. pr. m. e.
Gyventojų (2019[2])	1 081 874
Plotas	227 km²
Tankumas (2019[4])	4 766 žm./km²
Tinklalapis	Jerevano m. svetainė
Vikiteka	Jerevanas
Kirčiavimas	Jerevãnas [5]

1920 m. čia įkurtas valstybinis universitetas, yra Armėnijos mokslų akademija, istorijos muziejus, operos rūmai, muzikos konservatorija, keli technikos institutai. Matenadarano archyve gausu senovės armėnų rankraščių. Jerevane yra kelios didelės viešos bibliotekos, muziejai ir teatrai, botanikos ir zoologijos sodai. Išlikę romėnų tvirtovės liekanos, turkų (XVI a.) tvirtovės ir XVIII a. mečetės griuvėsiai.

Regione auginamos vynuogės, miestas turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą, didelis pramonės ir kultūros centras. Gaminami chemikalai, mašinos, guma, plastmasės, tekstilės gaminiai, maisto produktai.

Etimologija

Miestas gavo pavadinimą iš senovės Urartu valstybės sostinės Erebunio, kurio griuvėsiai ir dabar išlikę miesto pakraštyje.^[6] Erebunis įkurtas 782 m. pr. m. e. ir jo vardas siejamas su urartų kalbos žodžiu, reiškiančiu „užkariauti, užgrobti, nugalėti“.^[7]

Istorija

Per 1826–1828 m. Persijos–Rusijos karą Jerevaną užėmė Rusijos kariuomenė

Archeologiniai duomenys rodo, kad Urartu valstybės tvirtovė ir miestas Erebunis dabartinio Jerevano vietoje buvo jau VIII a. pr. m. e.^[8] ir konkuravo su sostine Ani.

Miestą valdė romėnai, arabai ir kitos tautos, 1387 m. jis įėjo į Tamerlano imperiją. XV a. Jerevaną užėmė persai, XVI–XVIII a. pakaitomis jį valdė Turkija ir Persija. 1827 m. iš Persijos jį atkovojo Rusija.

Politika ir valdžia

Jerevanas yra Armėnijos sostinė nuo Pirmosios Respublikos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. įsikūręs Ararato lygumoje, istorinėje Armėnijos žemėje, jis buvo logiškiausias pasirinkimas tuo metu jaunos respublikos sostinei.

Armėnijai tapus Sovietų Sąjungos respublika, sostine liko Jerevanas, kuriame įsikūrė visos politinės ir diplomatinės respublikos institucijos. 1991 m. Armėnijai tapus nepriklausoma, Jerevanas ir toliau išliko šalies politiniu ir kultūriniu centru, kuriame įsikūrė visos šalies institucijos: Vyriausybės rūmai, Nacionalinis susirinkimas, Prezidento rūmai, Centrinis bankas, Konstitucinis teismas, visos ministerijos, teisminės institucijos ir kitos vyriausybinės organizacijos. Jerevanas suskirstytas į dvylika administracinių rajonų, kurių kiekvienas turi išrinktą vadovą. Bendras 12 Jerevano rajonų plotas yra 223 kvadratiniai kilometrai (86 kvadratinės mylios).

Sportas

Futbolas

• FC Ararat-Armenia Erewan (futbolo klubas)
• Jerevano „Ararat“ (futbolo klubas)
• Jerevano „P’yunik“ (futbolo klubas)
• FC Lokomotiv Yerevan (futbolo klubas)
• Torpedo Yerevan (futbolo klubas)
• FC West Armenia (futbolo klubas)
• Hrazdano stadionas, kurio talpa 54 208 žiūrovai.
• Respublikinis stadionas (14 403 vietos)

Galerija

• 
  Operos teatras
• 
  Jerevano katedra
• 
  Erebunio tvirtovės liekanos
• 
  Armėnų epo didvyris Dovydas Sasunietis
• 
  Matenadaranas
• 
  Nacionalinė galerija
• 
  Rotušė
• 
  Kino teatras „Maskva“
• 
  Metro stotis
• 
  Ačapniako rajonas
• 
  Banko pastatas vakare
• 
  Vyriausybės rūmai
• 
  Ararato kalnas

Miesto panorama, 2018 m. birželis