Jurgis Bučas

Jurgis Bučas (1936 m. sausio 5 d. Melgužio Didžiojo dvare, Kriukų valsčiuje – 2025 m. liepos 18 d. Kaune)^[1][2] – Lietuvos architektas.

Jurgis Bučas
Gimė	1936 m. sausio 5 d. Melgužio Didžiojo dvaras, Kriukų valsčius
Mirė	2025 m. liepos 18 d. (89 metai) Kaunas
Veikla	architektas
Organizacijos	Vilniaus dailės akademija Kauno technologijos universitetas
Išsilavinimas	habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater	1962 m. Kauno politechnikos institutas

Biografija

1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1994 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nuo 1972 m. Kultūros paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus viršininkas, nuo 1975 m. dirbo Architektūros ir statybos institute. 1994–1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto prorektorius mokslui, nuo 1995 m. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas; nuo 1996 m. profesorius.

Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą ekspertas. Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys. Su kitais parengė apie 40 projektų.^[3]

Mokslinė veikla

Mokslinio darbo kryptys: kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai, kraštovaizdžio vertybių apsauga, kultūrinio kraštovaizdžio formavimas. Daugiau, kaip 130-ies mokslinių straipsnių, keturių monografijų, vadovėlio autorius, devynių kolektyvinių leidinių bendraautoris. 56-ių mokslo tiriamųjų darbų atsakingas vykdytojas arba vadovas, keturių konkursų laureatas.^[4]

Projektai

• Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema, 1980 m., 1995 m.
• Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, 1990 m., 1995 m.
• Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, 1994 m., 1995 m. Valdo Adamkaus diplomas
• Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, 1995 m.
• Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, 1990 m.
• Vilniaus-Kauno arealo kompleksinės gamtos apsaugos schema, 1987 m.
• Lietuvos pajūrio arealo kompleksinės gamtos apsaugos schema, 1987 m., 1988 m.
• Lietuvos nacionalinė turizmo plėtojimo programa, 1993 m.
• Birštono kurorto bendrasis (buv. generalinis) planas, 1982 m.
• Druskininkų kurorto bendrasis planas, 1987 m.
• Palangos kurorto bendrasis planas ir įtakos zonų kraštovaizdžio tvarkymo schema, 1994 m.
• Veršvos kraštovaizdžio draustinio steigimo ir tvarkymo planas 1994 m.
• Nemuno-Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio steigimo ir tvarkymo planas, 2001 m.
• Paparčių istorinio-archeologinio draustinio steigimo ir tvarkymo planas, 2002 m.
• Kelmės miesto plėtros planas, 1995 m.
• Kretingos miesto plėtros planas, 1996 m.
• Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, 1996–1998 m.
• Panemunių regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
• Veisiejų regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
• Metelių regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
• Gražutės regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
• Kauno marių regioninio parko planavimo schema, 1998 m.
• Kauno miesto bendrasis planas, 1998–2002 m.

Bibliografija

• Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės, monografija, 1988 m.
• Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai, monografija, 1993 m.
• Kuršių nerijos nacionalinis parkas, monografija, 2001 m.
• KTU pastatai: Istorija ir architektūra, monografija, su kt., 2001 m.
• Kraštotvarkos pagrindai, vadovėlis, 2001 m.

Įvertinimas

• 2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
• 2003 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos miestų ir kaimo kultūrologiniai tyrimai (1980– 2002 m.)“