Kėdainių sutartis

Kėdainių sutartis arba Josvainių aktas^[1] (šved. Fördraget i Kėdainiai) – LDK ir Švedijos imperijos dvišalis susitarimas, pasirašytas Antrojo Šiaurės karo metu 1655 m. rugpjūčio 17 d. Švedijai įveikus Lenkijos kariuomenę Uiščės mūšyje, Poznanės bei Kališo daliniai pasidavė, o Lietuvos etmonas Jonušas Radvila priėmė sprendimą nutraukti karinius veiksmus ir priėmė Švedijos prieglobstį.^[2]

Kėdainių sutartis
Priklauso: Antrasis Šiaurės karas
Data: 1655 m. rugpjūčio 17 d. Vieta: Kėdainiai Rezultatas: LDK de jure tampa Švedijos sąjungininke Priežastis: Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Rusiją ir Švediją Teritoriniai pakitimai: LDK įgijo Švedijos imperijos politinį prieglobstį

Kėdainių sutartyje numatyta, jog Lietuvos karinės pajėgos išliks neutralios Lenkijos atžvilgiu, o pati LDK yra toliau laikoma Abiejų Tautų Respublikos dalimi. Tačiau tų pačių metų spalio 20 d. sutartis buvo pakeista Kėdainių unija, pagal kurią de jure konstatuotas ATR žlugimas, o LDK buvo personaline unija susieta su Švedijos imperija bei tapusi šios protektoratu.^[2]