Kabarginiai

Kabarginiai (Moschidae) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių šeima, kurioje 4 rūšys, priklausoančios vienai genčiai (Moschus):

• Himalajinė kabarga (Moschus chrysogaster)
• Muskusinė kabarga (sinonimai sibirinė kabarga, muskusiukas) (Moschus moschiferus). Pav.
• Nykštukinė kabarga (Moschus brezovskii)
• Juodoji kabarga (Moschus fuscus)

Moschidae
Kabarga (Moschus moschiferus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Porakanopiai ( Artiodactyla) Šeima: Kabarginiai ( Moschidae)

Kabarginiai savo kūno forma primena mažus elnius be ragų. Iki XXI a. pradžios elniniai buvo laikomi artimiausi kabarginių giminaičiai, tačiau naujausio filogenetinio tyrimo duomenimis, artimesni dykaraginiams.^[1]

Paplitimas ir buveinė

Kabarginiai gyvena kalnuotose vietovėse. Viena rūšis aptinkama Himalajuose, kitos – Korėjos, Kinijos, Butano, Šiaurės Vietnamo, Sibiro, Kazachstano ir Mongolijos kalnuotuose regionuose (pavyzdžiui, Altajuje). Daugiausia praleidžia 2500–3500 m aukščiuose virš jūros lygio. Čia jų pasitaiko ir tankiuose miškuose bei krūmynuose.^[2]

Kaukolė

 

Prieš 14 milijonų metų kabarginiai egzistavo ir Vidurio Europoje, Vokietijoje buvo aptiktos Micromeryx genties fosilijos.^[3]

Išvaizda

Ilgis 70-100 cm, aukštis ties ketera 50–80 cm. Svoris 7-18 kg. Uodega labai trumpa ir stora, ilgis 1,6-6 cm. Kailis dažniausiai rudas, tačiau skirtingoms rūšims skiriasi. Kai kurie individai turi dvi baltas dėmes ant kaklo, o smakras ir ausų vidus balti.^[2] Lyginant su elniniais, beragiai, be veido liaukų ir su 1 pora spenių. Patinams būdinga apie 6 cm ilgio ir 2 cm storio liauka, gaminanti kvapiąją medžiagą – muskusą.^[2]