Karolis IX

Karolis IX (šved. Karl IX, 1550 m. spalio 4 d. Stokholmas – 1611 m. spalio 30 d. Nišiopingas) – 1604–1611 m. Švedijos karalius.

Karolis IX
Vazų dinastija
Gimė	1550 m. spalio 4 d. Stokholmas
Mirė	1611 m. spalio 30 d. Nišiopingas ( 61 metai )
Palaidotas (-a)	Strengnės katedra
Tėvas	Gustavas I Vaza
Motina	Margarita Leijonhufvud
Sutuoktinis (-ė)	Karina Nilsdoter (nesusituokę) Ona Marija Kristina fon Holštein-Gotorp
Vaikai	Karolis Karlsonas Gilenshilmas Margarita Elžbieta Elžbieta Sabina Liudvikas Kotryna Gustavas Marija Gustavas II Adolfas Marija Elžbieta Kristina Karolis Pilypas
Švedijos karalius
Valdė	1604 m. - 1611 m. (~7 metai)
Pirmtakas	Karolis IX kaip regentas
Įpėdinis	Gustavas II Adolfas
Švedijos regentas
Valdė	1599 m. - 1604 m. (~5 metai)
Pirmtakas	Zigmantas Vaza
Įpėdinis	Karolis IX kaip karalius
Vikiteka	Karolis IX

Biografija

Karolio IX pirmoji žmona Ona Marija

Kilęs iš Vazų dinastijos. Tėvas Gustavas I Vaza, motina Margarita Leijonhufvud, broliai Erikas XIV ir Jonas III Vaza.

Šeima

Pirmoji žmona Pfalco elektoriaus Liudviko VI duktė Ona Marija (1561–1589 m.). Su ja gimė:

• Margarita Elžbieta (1580–1585 m.)
• Elžbieta Sabina (1582–1585 m.)
• Liudvikas (1583–1583 m.)
• Kotryna (1584–1638 m.), jos vyras Cveibriukeno princas, sūnus Karolis X Gustavas
• Gustavas (1587–1587 m.)
• Marija (1588–1589 m.)

1592 m. vedė Onos Marijos pusseserę Kristiną fon Holštein-Gotorp. Jų vaikai:

• Gustavas II Adolfas (1594–1632 m.)
• Marija Elžbieta (1596–1618 m.), jos vyras Jono III Vazos sūnus Jonas.
• Kristina (1598–1599 m.)
• Karolis Pilypas (1601–1622 m.)

Iki pirmųjų vedybų su Karina Nilsdoter jam gimė Karolis Karlsonas Gilenshilmas (1574–1650 m.), Švedijos maršalas.

Valdymas

1560 m. pagal tėvo testamentą jam valdyti atiteko Sudermanijos kunigaikštystė ir Vermlandas. 1568 m. kartu su broliu Jonu nuvertė Eriką XIV. Savo valdose vykdė nepriklausomą politiką, kartais priešingą karaliaus Jono III, pagal 1587 m. konstituciją tapusio ir Sudermanijos aukščiausiu siuzerenu, valiai.

1592 m. mirus Jonui III ir Švedijos karaliumi formaliai tapus jo sūnui Abiejų Tautų Respublikos valdovui katalikui Zigmantui Vazai, Karolio įtaka sumenko. 1593 m. jis įsipareigojo ginti liuteronybę. 1594 m. pripažintas regentu. Per konfliktą su valstybės Taryba, kurios dauguma palaikė Zigmantą Vazą, rėmėsi smulkiąja bajorija ir valstiečiais. 1598 m. nugalėjo su kariuomene Švedijoje išsilaipinusį Zigmantą Vazą, privertė jį išduoti valstybės Tarybos vadovus, juos 1610 m. nubaudė mirtimi. 1599 m. Zigmantas Vaza buvo pašalintas iš sosto.

Paminklas Karoliui IX Geteborge

1604 m. Karolis Riksdago luomų paskelbtas karaliumi, 1607 m. karūnuotas. Dėl jo konflikto dėl sosto su sūnėnu Zigmantu Vaza 1600 m. prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos – Švedijos karas. Švedai 1605 m. pralaimėjo prie Salaspilio, bet išlaikė Estiją. 1610 m. Karolis IX sudarė sąjungą su Rusijos caru Vasilijumi IV Šuiskiu. 1610 m. jo prašymu pasiuntė kariuomenę į Rusiją, 1611 m. užėmė Didijį Naugardą. Dėl aktyvumo Laplandijoje 1611 m. kilo Kalmaro karas su Danija.^[1]

Įkūrė Geteborgą.

Literatūra

• Rosén, Jerker (1962). i Sten Carlsson: Svensk historia I. Tiden före 1718. Stockholm: Bonnier, sid. 455–487.
• Henriksson, Alf (1963). Svensk historia I, 1996, Stockholm: Bonnier, sid. 329–393. ISBN 91-0-056167-3.
• Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814. Stockholm: Hjalmarson & Högberg, sid. 88-145. ISBN 91-89080-14-9.
• Larsson, Lars-Olof (2005). Arvet efter Gustav Vasa. Stockholm: Prisma. ISBN 91-518-4773-6.