Kauno rajono savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, Aukštaitijos ir Suvalkijos etnografiniuose regionuose,^[3] išsidėstęs aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija (pats miestas turi atskiros Kauno miesto savivaldybės statusą).

Kauno rajono savivaldybė
(Išsamiau)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Administracinis centras	Kaunas
Seniūnijų skaičius	25
Įkūrimo data	1955 m.
Meras	Valerijus Makūnas
Gyventojų (2025)	111 030[1]
Plotas	1 496 km²[2]
Tankumas (2025)	74 žm./km²
Aukščiausia vieta	112 m
Tinklalapis	Krs.lt
Vikiteka	Kauno rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

Būdingas lygumų kraštovaizdis (Nevėžio žemuma, Užnemunės žemuma, Neries žemupio žemuma), kiek aukščiau kyla kalvagūbriai (Vilkijos kalvagūbris, prie Lapių yra aukščiausia savivaldybės vieta – 112 m, ir Veiverių kalvagūbris). Žemiausia Kauno rajono vieta yra vakaruose, prie Nemuno, – 16 m.

Sausio vidutinė temperatūra -4,8 °C, liepos +17,5 °C. Kritulių 608–727 mm per metus.^[4]

Pro rajoną teka Nemunas (vidurupis), Neris (žemupys), Nevėžis (žemupys), Jiesia (žemupys), rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Telkšo 7 Kauno rajono ežerai, 14 tvenkinių (Kauno marios, Krivėnų tvenkinys, Pajiesio tvenkinys, Janušonių tvenkinys ir kt.).

Miškingumas 30,8 %. Auga daugiausia pušynai, eglynai. Didžiausi miškai: Dubravos, Padauguvos, Varluvos, Zapyškio. Retų ir egzotiškų augalų yra Girionių parke, jame yra Pakalniškių ekologinis takas. Cinkiškiuose yra Žalgirio memorialinis parkas.

Rajoną kerta „Via Baltica“,  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  magistralės, tarptautiniai geležinkeliai IX ir IXD.^[5] Karmėlavoje yra tarptautinis Kauno oro uostas, netoli jo kuriama laisvoji ekonominė zona.

Piliakalniai

• Altoniškių piliakalnis
• Jadagonių piliakalnis
• Jaučakių piliakalnis
• Lepšiškių piliakalnis
• Guogų – Piliuonos piliakalnis
• Pakalniškių piliakalnis
• Pyplių piliakalnis
• Piepalių piliakalnis
• Ringovės piliakalnis
• Lentainių piliakalnis
• Samylų piliakalnis
• Samylų II piliakalnis

• 
  Lepšiškių apylinkės
• 
  Ramučių tvenkinys
• 
  Nemunas ties Vilkija

Saugomos teritorijos

Kauno rajone yra daug draustinių:

• Aluonos (180 ha)
• Arlaviškių (13 ha)
• Dubysos (29 ha)
• Jiesios kraštovaizdžio (328 ha)
• Kamšos botaninis-zoologinis (318 ha)
• Karklės ichtiologinis (2,5 ha)
• Kauno marių (1850 ha)
• Lapių (1168 ha)
• Liekės (204 ha)
• Narėpos (27 ha)
• Nevėžio kraštovaizdžio (1118 ha)
• Piliuonos (260 ha)
• Pyplių kraštovaizdžio
• Ringovės (209 ha)
• Seredžiaus (30 ha)

Istorija

	Kauno rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Kauno rajonas įkurtas 1955 m. liepos 1 d. iš didžiosios dalies naikinamų Vilijampolės rajono ir Panemunės rajono. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1961 m. Palemonas prijungtas prie Kauno miesto, rajone panaikintos 4 apylinkės. 1962 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Vilkijos rajono ir prijungtas Jonavos rajonas; po 5 apylinkes perduota Kėdainių, Ukmergės ir Jurbarko rajonams. 1965 m. vėl sudarius Jonavos rajoną, jam perduota Jonava ir 4 apylinkės, dalis Kauno rajono teritorijos prijungta prie Kėdainių, Raseinių ir Jurbarko rajonų. 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Kauno rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos – savivaldybės statusas. Nuo 1990 m. kovo 24 d. renkama Kauno rajono savivaldybės taryba. 1995 m. savivaldybė priskirta Kauno apskričiai, apylinkių vietoje įkurtos seniūnijos. 1999 m. panaikinta Noreikiškių apylinkė, jos vietoje įkurtos Akademijos seniūnija ir Ringaudų seniūnija.^[6] 2007 m. gruodžio 21 d. įkurtos Batniavos seniūnija ir Linksmakalnio seniūnija. 2009 m. liepos 9 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-291 įsteigtos 254 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1200	58 540	28 apylinkės	6 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis, Palemonas)
1962 m.	1784		33 apylinkės	1 miestas (Vilkija), 5 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis)
1963 m. (Išsamiau)			24 apylinkės
1967 m.	1534	67 300
1970 m. (Išsamiau)	1500	71 892	20 apylinkių	1 miestas, 5 miesto tipo gyvenvietės
1972 m. (Išsamiau)	1522		20 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva), 6 miesteliai (Babtai, Čekiškė, Karmėlava, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 372 kaimai, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1976 m. (Išsamiau)	1522	75 300	18 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 370 kaimų, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1979 m. (Išsamiau)		77 633	17 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 422 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1521	82 700	17 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 366 kaimai, 5 viensėdžiai
1989 m. (Išsamiau)	1530	84 281	15 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 378 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1496	81 614	19 kaimo seniūnijų	4 miestai, 8 miesteliai, 346 kaimai, 25 kaimų dalys [7]
2009 m. (Išsamiau)			25 seniūnijos ir 250 seniūnaitijų	3 miestai, 9 miesteliai, 359 kaimai [8]
2011 m. (Išsamiau)		85 998	25 seniūnijos	3 miestai, 9 miesteliai, 347 kaimai [9]
2016 m. (Išsamiau)			25 seniūnijos	3 miestai, 9 miesteliai, 359 kaimai [10]
2020 m. (Išsamiau)			25 seniūnijos	362 gyvenvietės, tarp jų – 3 miestai, 9 miesteliai, 25 herbinės gyvenvietės [11]
2021 m. (Išsamiau)		92 400	25 seniūnijos	3 miestai, 9 miesteliai, 318 kaimų [12]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2025 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2011 m.sur.[13]	2014 m.	2019 m.[14][15]	2021 m.sur.[16]	2025 m.[17]
58 540	71 892	77 633	84 281	81 615	85 733	84 263	87 168	95 120	92 400	109 614

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 85 998 žmonės:[18] Lietuviai – 96,29% (82 810) Rusai – 1,82% (1 564) Lenkai – 0,4% (340) Ukrainiečiai – 0,19% (166) Baltarusiai – 0,11% (96) Vokiečiai – 0,07% (61) Čigonai – 0,05% (42) Kiti – 1,07% (919)

2001 m. gyveno 81 615 žmonės:[19] Lietuviai – 96,44% (78 710) Rusai – 2,02% (1 652) Lenkai – 0,56% (459) Ukrainiečiai – 0,27% (223) Baltarusiai – 0,12% (98) Čigonai – 0,07% (61) Vokiečiai – 0,07% (59) Kiti – 0,43% (353)

Religinė sudėtis

• Romos katalikai – 81,6 %
• stačiatikiai – 1,0 %
• sentikiai – 0,4 %
• evangelikai liuteronai – 0,3 %
• evangelikai reformatai – 0,1 %
• kiti – 0,6 %
• netikintys/nenurodė – 15,9 %

Gyvenvietės

Akademija

Babtai

Bubiai

Čekiškė

Domeikava

EŽERĖLIS

GARLIAVA

Giraitė

Ilgakiemis

Kačerginė

Karmėlava

Kluoniškiai

Kulautuva

Lapės

Linksmakalnis

Mastaičiai

Neveronys

Piliuona

Raudondvaris

Ringaudai

Rokai

Samylai

Saulėtekiai

Užliedžiai

Vandžiogala

VILKIJA

Zapyškis

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 3 miestai – Ežerėlis, Garliava, Vilkija;
• 9 miesteliai – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis;
• 370 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Garliava – 10366
2. Domeikava – 5215
3. Raudondvaris – 4079
4. Ringaudai – 3427
5. Akademija – 2928
6. Neveronys – 2672
7. Noreikiškės – 2337
8. Ramučiai – 2296
9. Giraitė – 2167
10. Teleičiai – 2119

Administracija

Savivaldybės administracija 2007 m.

Atstovaujamoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Seniūnijų žemėlapis

Savivaldybėje yra 25 seniūnijos, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,^[20] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.^[21]

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Akademijos seniūnija	Akademija	4,64	2 928	631
Alšėnų seniūnija	Mastaičiai	85,77	3 957	46,1
Babtų seniūnija	Babtai	192,08	3 851	20
Batniavos seniūnija	Bubiai	45,15	1 168	25,9
Čekiškės seniūnija	Čekiškė	86,89	1 417	16,3
Domeikavos seniūnija	Domeikava	46,67	9 134	195,7
Ežerėlio seniūnija	Ežerėlis	2,24	1 640	732,1
Garliavos apylinkių seniūnija	Garliava	82,22	7 751	94,3
Garliavos seniūnija	Garliava	5,22	10 366	1 985,8
Kačerginės seniūnija	Kačerginė	2,15	739	343,7
Karmėlavos seniūnija	Karmėlava	43,84	6 265	142,9
Kulautuvos seniūnija	Kulautuva	9,46	1 393	147,3
Lapių seniūnija	Lapės	58,39	3 547	60,7
Linksmakalnio seniūnija	Linksmakalnis	2,95	634	214,9
Neveronių seniūnija	Neveronys	9,83	3 094	314,8
Raudondvario seniūnija	Raudondvaris	71,05	5 642	79,4
Ringaudų seniūnija	Noreikiškės	55,08	7 892	143,3
Rokų seniūnija	Rokai	58,3	894	15,3
Samylų seniūnija	Samylai	49,76	4 452	89,5
Taurakiemio seniūnija	Piliuona	62,77	1 661	26,5
Užliedžių seniūnija	Giraitė	42,09	6 481	154
Vandžiogalos seniūnija	Vandžiogala	138,13	1 335	9,7
Vilkijos apylinkių seniūnija	Vilkija	124	1 968	15,9
Vilkijos seniūnija	Vilkija	3,05	1 762	577,7
Zapyškio seniūnija	Kluoniškiai	177,49	2 429	13,7

Tarptautinė partnerystė

Miestai, su kuriais Kauno rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

• Lomža, Lenkija
• Kronobergo lėnas, Švedija
• Myslibužas, Lenkija
• Banska Bistricos kraštas, Slovakija
• Myslibužo valsčius, Lenkija

Švietimas ir ugdymas

Kauno rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija
• Babtų gimnazija
• Batniavos pagrindinė mokykla
• Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija
• Domeikavos gimnazija
• Ežerėlio vidurinė mokykla
• Garliavos Jonučių progimnazija
• Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
• Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla
• Karmėlavos Balio Buračo gimnazija
• Kačerginės pradinė mokykla
• Kulautuvos pagrindinė mokykla
• Lapių pagrindinė mokykla
• Neveronių gimnazija
• Panevėžiuko pagrindinė mokykla
• Piliuonos gimnazija
• Raudondvario gimnazija
• Šlienavos pagrindinė mokykla
• Vandžiogalos gimnazija
• Vilkijos gimnazija
• Zapyškio pagrindinė mokykla

Profesinio rengimo, meninio ugdymo mokyklos:

• Lietuvos policijos mokykla
• Vilkijos žemės ūkio mokykla
• Garliavos meno mokykla

Kultūra

Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas

Vilkijoje yra etninės kultūros muziejus ir amatų mokykla, Babtuose – kraštotyros, Saliuose – spaustuvės muziejus. Prie Kačerginės įrengta „Nemuno žiedo“ lenktynių trasa. Išlikę 19 dvarų (Raudondvaris, Babtynas), senoji Zapyškio bažnyčia, naujas Paštuvos vienuolynas.