Kauno siaurasis geležinkelis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Kauno siaurasis geležinkelis (liaudyje vadintas „koleika“) – 600 mm vėžės siaurasis geležinkelis, veikęs Kaune nuo 1919 m. balandžio iki 1935 m. rugpjūčio 1 d. Jungė Aukštąją Panemunę su Senamiesčiu. Ilgis 6,4 km, vasarą veikė 3,5 km atšaka į Panemunės šilą.
Remove ads
Istorija
Geležinkelis nutiestas 1916–1917 m. kaizerinės vokiečių valdžios nurodymu.[1] Traukinukas, žmonių dar vadintas „Kukuška“, pradėjo važinėti 1919 m. pavasarį. Siauruko trasa ėjo nuo Kauno liuteronų bažnyčios prie Aleksoto tilto pro Karmelitų bažnyčią (tuometine Pramonės gatve), prie Tilmanso įmonių ir Volfo-Engelmano alaus bravoro, Juozapavičiaus prospektu per Žemuosius Šančius, Panemunės tiltu į Panemunės priemiestį. Tai nebuvo seniausias siaurasis geležinkelis mieste: pirmasis siaurukas atsirado dar caro valdymo metais kaip Kauno tvirtovės geležinkelis.[2] Be to, I pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių kariauna fronto reikalams nutiesė 600 mm vėžės pločio geležinkelį Aleksotas–Aukštoji Panemunė.[3] 1919–1929 m. Kaune, greta siaurojo geležinkelio, veikė dar viena bėginio viešojo transporto rūšis – Kauno arklinis tramvajus.
Po 1920 m. geležinkelio trasa dar praplėsta – nuo depo ties Kauno geležinkelio tiltu ji nutiesta palei Nemuną pro Jiesios gyvenvietę, Linksmės kalno papėdę iki Panemunės tilto, kur buvo prijungta prie jau buvusios linijos. Per Aleksoto tiltą ėję bėgiai iki siaurojo geležinkelio depo buvo išardyti. 1923 m. nuo Panemunės tilto nutiesa ~3,5 km ilgio siaurojo geležinkelio atkarpa į Aukštosios Panemunės šilą – linijos pabaiga buvo ties Nemuno pakrante priešais Pažaislį.[4]
Siauruką aptarnavo ~80 žmonių. Nepaisant to, kad buvo pelningas, siaurųjų geležinkelių valdybai buvo per brangus rekonstruoti, todėl 1935 m. rugpjūčio 1 d. uždarytas.[5] Taip pat nurodoma, kad po didžiulio 1931 m. Kauno potvynio miesto savivaldybė traukinėlį sustabdė: oficialiai pranešta, kad potvynis padarė daug žalos traukinėlio keliui, bet tikroji priežastis buvo varžymasis su miesto autobusais.[1]
Per 16 siauruko gyvavimo metų pervežta apie 35 mln. keleivių.[6]
Remove ads
Stotelės
1919 m. buvo stotelės: Panemunė, Stačiatikių kapinės, Šančių rinka, Šmidto fabrikas, Geležinkelių dirbtuvės, Čiurlionio g. kampas – Geležinis tiltas, Karmelitų bažnyčia, Nemuno kranto aikštė, Bazaro gatvė, galas Didžiosios Totorių gatvės, Aleksoto tiltas.[4]
1920–1935 m. ruože buvo 12 stotelių.[7]
Remove ads
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads