Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos etnografiniuose regionuose,^[3] į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Centras – Gargždai (priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šio rajono pavadinimas nesutampa su jo centru). Plotas 1336 km² (2 proc. Lietuvos ploto).

Klaipėdos rajono savivaldybė
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Administracinis centras	Gargždai
Seniūnijų skaičius	11
Įkūrimo data	1950 m.
Meras	Bronius Markauskas
Gyventojų (2025)	70 523[1]
Plotas	1 319 km²[2]
Tankumas (2025)	53 žm./km²
Aukščiausia vieta	148 m
Tinklalapis	Klaipedos-r.lt
Vikiteka	Klaipėdos rajono savivaldybėVikiteka

Klaipėdos rajono savivaldybėje 2006 m. veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradžios mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, Gargždų krašto muziejus su 4 filialais 28 bibliotekos, Gargždų kino teatras „Minija“, Sporto centras, 29 sporto klubai, Gargždų turizmo informacijos centras.

Geografija

Klaipėdos rajono Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m). 53 proc. teritorijos yra žemės ūkio plotai, 24 proc. – miškai, 10 proc. – vandens telkiniai, 13 proc. – gyvenvietės.^[4]

• 
  Laistų piliakalnis
• 
  Minija ties Dituva
• 
  Olando Kepurė

Klimatas

Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm. Karščio rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Liepos mėn. 35,2 °C. Šalčio rekordas buvo užfiksuotas 1962 m. Vasario pradžioje -38,3 °C.

Vandenys

Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graumena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.

Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plocio, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.

Miškai

Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškas. Auga daugiausia pušynai, eglynai.

Geologija

Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.

Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).

Saugomos teritorijos

Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko; jame yra:

• Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis su Olandų kepurės kalnu – aukščiausias skardingas jūros krantas Lietuvos pajūryje.
• Smeltės botaninis draustinis,
• Lužijos botaninis draustinis,
• Ablingos geomorfologinis draustinis,
• Graumenos hidrografinis draustinis,
• Minijos ichtiologinis draustinis,
• Veiviržo ichtiologinis draustinis,
• Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis,
• Kliošių kraštovaizdžio draustinis,
• Veiviržo kraštovaizdžio draustinis,
• Reiškių tyro telmologinis draustinis,
• Svencelės telmologinis draustinis.

Gamtos paminklai – 2 geologiniai: Lapiškės akmuo ir akmuo Baravykas (buvęs).^[5][6]

Susisiekimas

Per savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Klaipėda-Vilnius-Minskas (Baltarusija), geležinkeliai Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Pagėgiai. Dirvupiuose yra Klaipėdos oro uostas.^[7]

Istorija

	Klaipėdos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.

1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė.^[8] 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.^[9]

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	737		26 apylinkės
1954 m. (Išsamiau)			12 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	746	37 800	12 apylinkių	1 miesto tipo gyvenvietė (Gargždai)
1962 m.	1202		20 apylinkių	1 miestas (Priekulė), 1 miesto tipo gyvenvietė
1963 m. (Išsamiau)			12 apylinkių
1967 m.	1383	39 600
1970 m. (Išsamiau)	1400	43 551	12 apylinkių	2 miestai (Gargždai, Priekulė)
1972 m. (Išsamiau)	1378		12 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai (Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai), 317 kaimų, 10 kaimų dalių, 3 viensėdžiai
1976 m. (Išsamiau)	1370	44 500	12 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 316 kaimų, 12 kaimų dalių, 3 viensėdžiai
1979 m. (Išsamiau)		45 064	10 apylinkių	2 miestai, 335 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1370		10 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 300 kaimų, 1 viensėdis
1989 m. (Išsamiau)	1366	45 403	9 apylinkės	2 miestai, 322 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1336	46 220	10 kaimo seniūnijų	2 miestai, 7 miesteliai, 290 kaimų, 1 viensėdis, 12 kaimų dalių [10]
2009 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų ir 75 seniūnaitijos	2 miestai, 7 miesteliai, 290 kaimų, 1 viensėdis [11]
2011 m. (Išsamiau)		51 308	11 seniūnijų	2 miestai, 7 miesteliai, 290 kaimų, 1 viensėdis [12]
2016 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	2 miestai, 7 miesteliai, 290 kaimų, 1 viensėdis [13]
2020 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	294 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 7 miesteliai, 12 herbinės gyvenvietės [14]
2021 m. (Išsamiau)		56 964	11 seniūnijų	2 miestai, 7 miesteliai, 271 kaimas, 1 viensėdis [15]

Gyventojai

Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km² 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2025 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.[16]	2017 m.	2019 m.	2021 m.sur.
37 800	44 500	45 064	45 403	46 220	49 637	55 171	59 164	56 964
2025 m.	-	-	-	-	-	-	-	-
69 256	-	-	-	-	-	-	-	-

Tautinė sudėtis

2001 m. gyveno 46 220 žmonės: [17] Lietuviai – 97% (44830) Rusai – 1,74% (802) Vokiečiai – 0,32% (148) Ukrainiečiai – 0,2% (94) Baltarusiai – 0,19% (87) Lenkai – 0,11% (53) Kiti – 0,45% (206)

2011 m. gyveno 51 308 žmonės: [18] Lietuviai – 94,92% (48703) Rusai – 3,09% (1586) Ukrainiečiai – 0,36% (186) Baltarusiai – 0,27% (139) Vokiečiai – 0,23% (117) Lenkai – 0,13% (67) Kiti – 0,99% (510)

Gyvenvietės

Agluonėnai

Dovilai

Endriejavas

GARGŽDAI

Judrėnai

Kretingalė

Kvietiniai

Plikiai

PRIEKULĖ

Radailiai

Slengiai

Veiviržėnai

Vėžaičiai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 2 miestai – Gargždai ir Priekulė;
• 7 miesteliai – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai ir Vėžaičiai.

Didžiausios gyvenvietės (2022 sausio 1d.):

1. Gargždai – 15072
2. Dercekliai – 2922
3. Trušeliai – 1794
4. Vėžaičiai – 1573
5. Ginduliai – 1521
6. Slengiai – 1346
7. Priekulė – 1245
8. Dovilai – 1077
9. Kretingalė – 1047
10. Kalotė – 1031

Administracija

Savivaldybės pastatas Gargžduose

Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Seniūnijų žemėlapis

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,^[19] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.^[20]

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Agluonėnų seniūnija	Agluonėnai	59,18	1 001	16,9
Dauparų-Kvietinių seniūnija	Gargždai	85,42	2 797	32,7
Dovilų seniūnija	Dovilai	125,18	5 250	41,9
Endriejavo seniūnija	Endriejavas	127,08	1 372	10,8
Gargždų seniūnija	Gargždai	15,82	15 065	952,3
Judrėnų seniūnija	Judrėnai	64,54	588	9,1
Kretingalės seniūnija	Kretingalė	129,34	5 005	38,7
Priekulės seniūnija	Priekulė	163,2	8 473	51,9
Sendvario seniūnija	Slengiai	69,59	10 969	157,6
Veiviržėnų seniūnija	Veiviržėnai	192,91	2 458	12,7
Vėžaičių seniūnija	Vėžaičiai	204,94	3 986	19,4

Tarptautinė partnerystė

Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

• Eigersundas, Norvegija
• Karijas, Suomija
• Ylava, Lenkija

Muziejai

• Gargždų krašto muziejus
• Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus Priekulėje;
• Stepono Dariaus gimtinė Dariaus kaime, Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys;
• Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje;
• Dinoparkas – Radailiai;
• 3 mokyklų muziejai.

Švietimas ir ugdymas

Klaipėdos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Agluonėnų pagrindinė mokykla
• Brožių pagrindinė mokykla
• Dituvos pagrindinė mokykla
• Dovilų pagrindinė mokykla
• Drevernos pagrindinė mokykla
• Endriejavo pagrindinė mokykla
• Gargždų Kranto pagrindinė mokykla
• Gargždų Minijos vidurinė mokykla
• Gargždų ugdymo centras Naminukas
• Gargždų Vaivorykštės gimnazija
• Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla
• Ketvergių pagrindinė mokykla
• Kretingalės pagrindinė mokykla
• Klaipėdos rajono Lapių pagrindinė mokykla
• Pašlūžmio pagrindinė mokykla
• Pėžaičių pagrindinė mokykla
• Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla
• Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija
• Priekulės specialioji mokykla
• Šiūparių pagrindinė mokykla
• Veiviržėnų gimnazija
• Vėžaičių pagrindinė mokykla

Ekonomika

Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).

Pramonės svarbiausios šakos:

• naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
• statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
• medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.

Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).

2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).