Kraujospūdis

Kraujospūdis – cirkuliuojančio kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Didžioji šio slėgio dalis atsiranda dėl to, kad širdis pumpuoja kraują per kraujotakos sistemą. Vartojant bendrine prasme, terminas „kraujospūdis“ reiškia spaudimą žasto arterijoje, kur jis dažniausiai ir matuojamas. Kraujospūdis paprastai išreiškiamas kaip sistolinis slėgis (maksimalus slėgis per vieną širdies dūžį) ir diastolinis slėgis (minimalus slėgis tarp dviejų širdies dūžių) širdies cikle. Matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelyje (mmHg) virš aplinkos atmosferos slėgio arba kilopaskaliais (kPa). Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo yra vadinamas pulsiniu slėgiu^[1], o vidutinis slėgis širdies ciklo metu yra vadinamas vidutiniu arteriniu slėgiu.^[2]

Seselė matuoja kraujospūdį naudodama sfigmomanometrą.

Kraujospūdis yra vienas iš gyvybiškai svarbių požymių – kartu su kvėpavimo dažniu, širdies susitraukimų dažniu, prisotinimu deguonimi ir kūno temperatūra – kurį sveikatos priežiūros specialistai naudoja vertindami paciento sveikatą. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis ramybės būsenoje yra maždaug 120 mmHg (16 kPa) sistolinis ir virš 80 mmHg (11 kPa) diastolinis, žymimas kaip "120/80 mmHg". Pasaulyje vidutinis kraujospūdis, standartizuotas pagal amžių, išliko maždaug toks pat nuo 1975 m. iki šių laikų, maždaug 127/79 mmHg vyrams ir 122/77 mmHg moterims, nors šie vidutiniai duomenys neatskleidžia labai skirtingų regioninių tendencijų.^[3]

Skiriamas arterinis ir veninis kraujospūdis.

Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo:

1. širdies darbo – didėjant širdies sistoliniam tūriui, kraujospūdis didėja;
2. kraujagyslių periferinio pasipriešinimo – jam didėjant, kraujospūdis didėja;
3. kraujagyslių tonuso – didėjant tonusui, kraujo spaudimas didėja;
4. cirkuliuojančio kraujo tūrio – jam didėjant, kraujospūdis taip pat didėja.

Kraujospūdžio matavimas

1. Sistolinis kraujospūdis - didžiausias spaudimas, kurį išvysto širdis susitraukimo metu
2. Diastolinis kraujospūdis - žemiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja
3. Dar išskiriamas vidutinis arterinis spaudimas

VAS = 2/3 DKS + 1/3 SKS VAS = DKS + [0.33 (SKS - DKS)] VAS = 80 +[0.33 x (120-80)] ≈ 93 mmHg

Klasifikacija, normalios ir nenormalios reikšmės

Arterinis spaudimas

Diastolinio ir sistolinio kraujospūdžio diagrama, su klasifikacijomis bei diapazonais vaikams.

Kraujo spaudimo klasifikacijos

Kategorijos	Sistolinis, mmHg		Ir/arba	Diastolinis, mmHg
Metodas	Paprastas	24 val. ambulatorinis		Paprastas	24 val. ambulatorinis
Hipotenzija[4]	<110	<100	arba	<70	<60
American College of Cardiology / American Heart Association (2017)[5]
Normalus	<120	<115	ir	<80	<75
Pakilęs	120–129	115–124	ir	<80	<75
Hipertenzija, I stadija	130–139	125–129	arba	80–89	75–79
Hipertenzija, II stadija	≥140	≥130	arba	≥90	≥80
European Society of Hypertension (2023)[6]
Optimalus	<120	Nėra	ir	<80	Nėra
Normalus	120–129	Nėra	ir/arba	80–84	Nėra
Aukštas normalus	130–139	Nėra	ir/arba	85–89	Nėra
Hipertenzija, I stadija	140–159	≥130	ir/arba	90–99	≥80
Hipertenzija, II stadija	160–179	Nėra	ir/arba	100–109	Nėra
Hipertenzija, III stadija	≥180	Nėra	ir/arba	≥110	Nėra