Kuršėnai

Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras. Mieste stovi Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, veikia Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis). Yra mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus.

Kuršėnų ligoninė

Kuršėnų geležinkelio stotis Drąsučiuose

Kuršėnų bažnyčia

Kuršėnai
Kuršėnų panorama
Kuršėnai 56°00′14″š. pl. 22°55′59″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Gyventojų (2025)	10 406 [1]
Plotas	15,49 km²
Tankumas (2025)	672 žm./km²
Pašto kodas	LT-81001
Vikiteka	Kuršėnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [2] Vardininkas: Kuršė́nai Kilmininkas: Kuršė́nų Naudininkas: Kuršė́nams Galininkas: Kuršė́nus Įnagininkas: Kuršė́nais Vietininkas: Kuršė́nuose
lenk. Kurszany, rus. Куршаны[3][4]

Etimologija

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas ^[5] (taigi, galimai asmenvardinis vietovardis). Tai galėjo būti ir latvių gyvenvietė.

Liaudies etimologija mena, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“ Taip žmonės galėję rėkti ir dėl to, kad kartą Venta nuplovusi sugrėbtą šieną. Taip pat pasakojama, kad šiose apylinkėse gyvenęs lietuvių milžinas Kuršis, nuo kurio vardo ir apylinkės imtos vadinti.^[6]

Geografija

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio  A11  Šiauliai–Palanga . Per Ventą ties Kuršėnų dvaru nutiestas automobilių transporto Stasio Raštikio tiltas, modernus Kuršėnų pėsčiųjų tiltas. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Kuršėnuose yra dvi geležinkelio stotys:

• Pavenčių geležinkelio stotis – į pietus nuo centro, prie geležinkelio į Klaipėdą (Kužių–Kretingos geležinkelis);
• Kuršėnų geležinkelio stotis – į šiaurės rytus nuo centro, Drąsučiuose, prie geležinkelio į Mažeikius (buvęs Liepojos–Romnų geležinkelis).

Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai. Yra molio telkinys.

Istorija

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo LDK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.

1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį. Tuo metu buvo Kuršėnų dvaras ir miestelis Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiuje.^[7]

Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1939 m. įkurta biblioteka.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas.

1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 m. prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Kuršėnų valsčiaus centras	?
XIX a. – 1915 m.		Šiaulių apskritis
1915–1919 m.		Kuršėnų apskrities centras
1919–1946 m.		Šiaulių apskritis
1946–1947 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras
1947–1950 m.		Kuršėnų apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kuršėnų rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras	Šiaulių rajonas
1995–	Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras	Šiaulių rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis

J. Basanavičiaus gatvė

Lurdas bažnyčios šventoriuje

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
• Pavenčių vidurinė mokykla
• Daugėlių pagrindinė mokykla
• Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
• Kuršėnų politechnikos mokykla

Sportas

Futbolas

• FK „Venta“ Kuršėnai
• FK „Venta-Grafų Baldai“ Kuršėnai

Krepšinis

• SK „Kristalas“ („Granulta-Grafų baldai“)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1865 m.*[4]	1897 m.sur.	1923 m.sur.[8]	1939 m.	1959 m.sur.[9]	1966 m.[10]	1970 m.sur.[9]	1974 m.[11]
200	260	3 200	2 882	3 800	9 100	10 600	11 588	12 600
1976 m.[12]	1979 m.sur.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]	-	-	-
13 100	13 223	14 796	14 197	11 963	10 916	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 11 963 žmonės:[18] Lietuviai – 96,92 % (11 595) Rusai – 1,98 % (237) Čigonai – 0,17 % (20) Ukrainiečiai – 0,15 % (18) Lenkai – 0,13 % (15) Baltarusiai – 0,09 % (11) Kiti – 0,56 % (67)

2001 m. gyveno 14 197 žmonės:[19] Lietuviai – 96,89 % (13 756) Rusai – 2,04 % (290) Čigonai – 0,3 % (42) Ukrainiečiai – 0,18 % (25) Lenkai – 0,12 % (17) Baltarusiai – 0,09 % (13) Latviai – 0,08 % (12) Kiti – 0,3 % (42)

Žymūs žmonės

• Stasys Raštikis (1896–1985), Lietuvos kariuomenės vadas, gynybos ministras.
• Jan Grankowski (1898–1988), Lenkijos lengvaatletis.
• Vitalijus Tolkevičius (1901–1944), papulkininkis, 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos 249-ojo šaulių pulko vado pavaduotojas.
• Kazys Laucius (1906–1942), teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
• Balys Lukošius (1908–1987), aktorius.
• Kazimiera Kymantaitė (1909–1999), aktorė, pirmoji šalies moteris profesionali režisierė.
• Vytautas Kulakauskas (1920–2000), pedagogas, krepšininkas, treneris.
• Vacys Reimeris (1921–2017), poetas, Kuršėnų miesto garbės pilietis.
• Antanas Gabrėnas (1922–1984), teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas.
• Donald Kagan (1932–2021), JAV istorikas.
• Genovaitė Jacėnaitė (g. 1933 m.), dailininkė keramikė.
• Stasys Lipskis (g. 1941 m.), žurnalistas, literatūros kritikas, publicistas.
• Vytautas Kirkutis (g. 1956 m.), rašytojas, žurnalistas, literatūrologas.
• Eimutis Juzeliūnas (g. 1958 m.), elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• Algirdas Viesulas (g. 1958 m.), choro dirigentas.
• Rimantas Mikaitis (g. 1959 m), Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Kauno miesto meras.
• Jonas Pinskus (g. 1959 m.), irkluotojas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Stefanija Statkuvienė (g. 1962 m.), lengvaatletė.
• Rimas Mikalauskas (g. 1967 m.), evangelikų reformatų kunigas.
• Deividas Česnauskis (g. 1981 m.), futbolo žaidėjas.
• Edgaras Česnauskis (g. 1984 m.), futbolo žaidėjas.
• Rima Baškienė (g. 1960 m.), seimo narė, inžinierė, visuomenės veikėja.

Miestų partnerystė

• Almhultas, Švedija

Literatūra

• Kuršėnų enciklopedija (sud. Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-500-99-0
• Kuršėnų miesto žydų istorija (sud. Rolandas Tamošaitis, Jonas Kiriliauskas). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – 106 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-38-769-5