Kursko mūšis

Kursko mūšis (1943 m. liepos 5 d. – 1943 m. rugpjūčio 23 d.^[2]), operacija „Citadelė“ (vok. Unternehmen Zitadelle) – pagal savo apimtis, įsitraukusias pajėgas, įtampą ir rezultatus bei pasekmes buvo vienas iš svarbiausių Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšių. Rusų ir tarybinėje istoriografijoje kautynės skirtomos į tris etapus: Kursko gynybos operaciją (liepos 5-23 d.) bei Oriolo ir Belgorodo-Charkovo puolamąsias operacijas.

Kursko mūšio žemėlapis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kursko mūšis Operacija Citadelė
Priklauso: Rytų kampanija, Antrasis pasaulinis karas
Panzergrenadieriai mūšio metu
Data 1943 m. liepos 5 – rugpjūčio 23 d. Vieta Kurskas, Rusijos TFSR, Sovietų Sąjunga Rezultatas Galutinė Sovietų pergalė Vokiečių puolimas rytuose galutinai žlugo
Konflikto šalys
Trečiasis reichas	Sovietų Sąjunga
Vadovai ir kariniai vadai
Erich von Manstein Günther von Kluge	Georgijus Žukovas Nikolajus Vatutinas
Pajėgos
912 460 kareivių 2 928 tankų 2 110 lėktuvų	2 501 779 kareivių 7 996 tankų 2 792 lėktuvų
Nuostoliai
111 132–203 000 žuvo, dingo arba sužeista 760–1200 tankų ir artilerijos 681 lėktuvų	863 000 žuvo dingo arba sužeista 6 064 tankų ir artilerijos 1626–1961 lėktuvų [1]

Rusijoje, prie Kursko miesto susikovė TSRS ir Vokietijos karinės pajėgos. Mūšis prasidėjo 1943 m. liepos 5 d.^[2] Vermachto puolimu abiejose Kursko iškyšulio pusėse. Liepos 13 d. operacija „Citadelė“ buvo atšaukta. Liepos 12 d. prasidėjo Raudonosios armijos kontrapuolimas šiaurinėje pusėje prie Oriolo (operacija „Kutuzovas“, baigėsi rugpjūčio 18 d.), o rugpjūčio 3 d. – ir pietinėje (operacija „Karvedys Rumiancevas“, baigėsi rugpjūčio 23 d.). Mūšyje dalyvavo beveik 2 milijonai karių (apie pusė iš jų žuvo arba buvo sužeisti), 952 tankų ir 4500 lėktuvų. Šį mūšį laimėjo Raudonoji armija.

Mūšyje dalyvavo 16-oji Lietuviškoji divizija.